Informacijos pertekliaus amžiuje vis svarbesnė tampa personalizuota informacija, kurią žmogus galėtų gauti bet kuriuo paros metu, bet kurioje vietoje. Šią galimybę suteikia podkastai. „15min klausyk“ platformoje esančių podkastų vedėjai pasakoja, kodėl pasirinko turinį savo auditorijai pateikti šiuo formatu bei kokius pokyčius ir perspektyvas įžvelgia.
Krepšinio aktualijų podkasto „urBONUSas“ vedėjas krepšinio žurnalistas Donatas Urbonas, paklaustas, kodėl krepšinio temai plėtoti pasirinko būtent podkasto formatą, prisimena, kad tuo metu Lietuvoje podkastų apie krepšinį nebuvo.
– Kaip kilo idėja sukurti krepšinio podkastą „urBONUSas“?
– Kai dėl krepšinio varžybų ar treniruočių teko važinėti Vilnius-Kaunas-Vilnius, klausant muziką suvokiau, kad tai yra virš dviejų valandų per dieną laiko gaišimo. Tada aš atradau amerikiečių krepšinio podkastus, gaudavau naudingos informacijos ir įprasmindavau tą kelionės laiką.
Podkastai Lietuvoje jau buvo, bet kitomis temomis ir kampais, o apie krepšinį dar ne. Supratau, kad tikrai Lietuvoje yra tokių, kurie taip pat važiuodami, sportuodami, keliaudami nori įprasminti tą laiką aktualijomis ir sukūriau laisvo pokalbio krepšinio podkastą.
– Kokius podkasto klausytojo poreikius pastebite?
– Aš manau, kad klausytojai nori žinoti dar detaliau apie konkrečią temą, ta niša yra labai nedidelė, tų klausytojų skaičius yra tikrai nedidelis, bet tie, kurie klauso – dažniausiai išklauso iki galo ir mūsų statistikos atskleidžia, kad tas išklausomumo tarpas gana didelis, gal net 80%. Tai reiškia, kad jiems reikia tos papildomos ir gilios informacijos. Podkastų klausyti susirenka tų konkrečių temų geek’ai.
– Kaip kito susidomėjimas laidomis?
– Galvojome, jog vasarą nebus visiškai klausomumo, nes krepšinio sezonas pasibaigęs, lyg ir nieko nevyksta, žmonių susidomėjimas bus mažesnis, bet buvo kelios savaitės vidurvasarį, kai aš per savaitę bandydavau išleisti du podkastus ir jų klausomumas būdavo apie 10-15 tūkst.
Tai rodo augimą ir aš net neabejoju, kad krepšinio sezono metu, nuo rudens, pasaulio krepšinio čempionato metu, klausytojų skaičius vis didės. Girdžiu iš aplinkos, kad daugeliui žmonių reikia podkastų, jie nori įprasminti tą ėjimą iki darbo, keliones, treniruotes.
– Kaip manote, kokia podkastų ateitis Lietuvoje?
– Manau, kad vis daugiau žmonių atras podkastą ir tai bus populiari platforma bei alternatyva tekstinei informacijai. Jau dabar pastebima, kad žmonės skaito tik antraštes, stebi tik nuotraukas, o tas klausymas, manau, ypač jaunesnės kartos, kuri yra įpratusi klausyti muzikos, kuri žino, kas yra tie podkastai ir mato tuos pavyzdžius užsienyje, tai jų vis daugės. Laikai keičiasi, ateina kitos kartos, podkastai bus tikrai populiarūs, nors nemanau, kad tai bus kažkokia bomba, kuri kaip Amerikoje rinks po šimtus tūkstančių klausytojų.
Naujienų, analizės bei humoro apie futbolą Lietuvoje ir užsienyje podkasto „Skrieja kamuolys“ vienas iš keturių kūrėjų Gintaras Radauskas pasakoja, kad nors ir Lietuvoje daugiausiai palaikymo turi krepšinis, futbolo aistruoliai taip pat neatsilieka savo atsidavimu.
– Kodėl sugalvojote sukurti podkastą futbolo tema?
– Podkastą sumaniau 2018 metų vasarą, kai artėjo pasaulio futbolo čempionatas. Nuo seno klausiausi daug angliškų podkastų, kurie yra kuriami Jungtinėje Karalystėje ir ten šis formatas labai populiarus. Aišku, Anglija yra didelė šalis ir ten atsisiuntimų skaičiai visai kitokie, bet proporcingai žiūrint, paaiškėjo, kad įmanoma ir Lietuvoje panašius skaičius pasiekti. Futbolas čia irgi mėgstamas ir šis žanras Lietuvoje jau pradeda populiarėti.
Taigi, futbolo podkastų tuo metu Lietuvoje dar nebuvo ir mūsų sprendimas pabandyti tikrai pasiteisino su kaupu, nes atsisiuntimų ir perklausų skaičiai viršija lūkesčius. Neturint radijo stoties, podkastas – vienintelė išeitis kurti audio produktą. Galiu išduoti paslaptį, kad klausančių mūsų podkastą yra tikrai daugiau negu telpa Lietuvos futbolo federacijos stadione.
– Jau yra 80 epizodų. Kaip nuo pat pradžių keitėsi „Skrieja kamuolys“ podkastas?
– Praėjusią vasarą, per pasaulio futbolo čempionatą, kuris truko mėnesį, sukūrėme kokius 20-34 epizodus. Kiekvieną dieną, kai vyko rungtynės, mano tikslas buvo įtilpti į pusvalandį, tai toks patogus laiko paketas, kuris sutilptų žmogui važiuojant, pavyzdžiui, į darbą arba per pietų pertrauką, bet, aišku, mes neįtilpom.
43-44 min. tapo norma, mes keturi esam tokie labai nesikuklinantys daug plepėti ir tikrai yra daug ką aptarti, o futbolas yra labai įdomi ir įvairialypė sporto šaka, kurioje ne tik tai, kas vyksta aikštėje, galima aptarti, bet ir tai, kas už jos ribų, pavyzdžiui, žaidėjų perėjimai, kontraktai, gandai, fanų elgesys, rasizmas, tolerancija. Tai net savotiška politika.
Po to, 2018 metų rudenį, nusprendėme daryt savaitinį podkastą. Tikslas buvo maždaug pusantros valandos, bet mus jau išveja iš studijos, nes būna, kad pasiekiame 1.45 val. ir dažnai juokaujam, kad mes kalbam tiek, kiek vyksta rungtynės, plius pridėtas teisėjo laikas.
– Kaip manote, kokia bus podkastų ateitis Lietuvoje?
– Sakoma, kad jeigu būtų pasaulio pabaiga, reikėtų važiuoti į Lietuvą, nes pas mus viskas vėluoja. Podkastai irgi toks formatas, kuris anksčiau ar vėliau turėjo būti užpildytas, tai sparčiai vyksta ir jis tikrai plėsis dar labiau.
Kuo labiau žmonės užsiėmę, tuo labiau jie klausosi audio turinio, audio knygų bei podkastų. Pavyzdžiui, kad ir darbo metu tu negali straipsnių skaityti, radijas galbūt nusibosta, nori kokybiškesnio turinio, nešvaistyt laiko pezalams kažkokiems apie orą, ką gali ir taip susižinoti per google, o jeigu sugebi susigyventi su ausyse skambančiu turiniu iš kitos operos ir tuo pačiu dirbti savo darbą, tai tada audio turinys yra puiki išeitis.
Dar visai naujo 15min podkasto apie klimato kaitą ir žmones „Šiltnamio defektas“ kūrėja bei naujienų redaktorė Rūta Miškinytė pripažįsta, jog tokio podkasto formato populiarumo nesitikėjo.
– Kodėl būtent podkastas apie klimato kaitą?
– Kai leidinys „The Guardian“ paskelbė, kad jie keičia savo politiką klimato kaitos atžvilgiu, man visai patiko ta idėja, kad jie sistemiškai nuo pat pradžių, iš esmės pateikia informaciją šia tema. Pagalvojau, kad galima būtų ir mums tai pasidaryti.
Nereikėjo naujos rubrikos, ieškojau būdų, kad tie tekstai nepasimestų bendrame sraute ir pagalvojau apie podkastą. Žinoma, yra lietuviškų podkastų apie ekologiją, klimatą ir visa kita, bet jie irgi kitaip tas temas nugriebinėja.
– Kokius skirtumus pastebite tarp radijo ir podkasto?
– Gal radijuje yra kažkokios normos, apie ką turi kalbėti, o podkaste gali savo poziciją pristatyti bet kas. Radijas eterio visiems turbūt nesuteikia, todėl atsiveria kitos galimybės žmonėms kurti turinį. Žmonėms irgi yra galimybė išsirinkti kažkokią laidą iš aibės laidų, ar tai būtų vaizdo, ar garso įrašas ta tema, kuri yra tau tuo metu aktuali ir dėl to ją išklausai.
– Kaip manote, kokia bus podkastų ateitis Lietuvoje?
– Jau dabar lyginant su tuo, kas buvo prieš metus, galima pamatyti, kad podkastų Lietuvoje yra daug, aišku, dalis pasirodo ir dingsta iš eterio. Faktas, kad podkastų gausės, šis formatas populiarės ir jau dabar, pavyzdžiui, aš turiu tarp savo draugų žmonių, kurie klauso tų podkastų, nes tiesiog kažkur eidami nori savo laiką įproduktyvinti.
Tai parodo, kad mano prieš metus turėtas skepsis buvo visiškai nepagrįstas ir podkastų formatas plėtosis.
