Tuo tarpu smulkieji koncerno akcininkai siūlo matyti realią „Achemos“ situaciją. Pasak jų, kur kas didesnį pavojų kelia ne strateginis investuotojas, kuris privalėtų būti patikrintas atsakingų valstybės institucijų, o šiuo metu vykstančios derybos su Rusijos milžine „Gazprom“ dėl ilgalaikės dujų tiekimo sutarties. „Achemos“ akcininkas Adomas Žadeika 15min.lt papasakojo, kokios bendradarbiavimo su „Gazprom“ schemos svarstomos koncerno kabinetuose.
– Kas jus paskatino prabilti viešai?
Po mano senelio a.a. Bronislovo Lubio mirties situacija koncerne yra iš esmės pasikeitusi.
– Į viešumą mes nusprendėme eiti po praėjusią savaitę viešumoje pasirodžiusios informacijos apie galimo investuotojo atėjimą ir pagrindinės akcininkės Lydos Lubienės pareiškimų. Norime papasakoti, kaip mes matome šią situaciją.
Po mano senelio a.a. Bronislovo Lubio mirties situacija koncerne yra iš esmės pasikeitusi. Nuolatos keičiasi valdybos, profesionalios tarptautinės valdybos, kuri buvo deleguota visų akcininkų 2012 metais, nebėra. Matome, kad L.Lubienė dabar yra vienasmeniškai perėmusi koncerno valdymą.
– Kokius pavojus dėl to įžvelgiate?
Mes abejojame, ar visi sprendimai daromi atsižvelgiant į įmonės, o ne į pagrindinės akcininkės asmeninius interesus.
– Mes jokiu būdu nebandome riboti jos kaip didžiausios akcininkės teisių į valdymą, tačiau valdybos kaip valdymo institucijos nėra, nes keturi iš penkių narių yra teisiškai įpareigoti balsuoti taip, kaip nori L.Lubienė.
Nušalinus akcininkus nuo bet kokios informacijos, kyla labai daug abejonių dėl priimamų sprendimų skaidrumo.
Mes abejojame, ar visi sprendimai daromi atsižvelgiant į įmonės, o ne į pagrindinės akcininkės asmeninius interesus. Reikia suprasti, kad įmonės ir jos akcininkų interesai dažnai būna skirtingi.
– Konkrečiau, apie kokius interesus kalbate?
– Pavyzdžiui, vienai akcininkei norint supirkti kitų akcininkų dalis nebūtinai bus stengiamasi auginti bendrovės vertę. Tokiais atvejais likusių akcininkų akcijas norima supirkti kuo pigiau. Šiuo metu kai kurių pagrindinės įmonės akcininkės sprendimų mes nesuprantame.
– Gal ir apie tai būtų galima konkretesniais pavyzdžiais?
– Pavyzdžiui, mums nesuprantama, kodėl iki šiol nėra kreiptasi į tarptautinį arbitražą ginčui dėl dujų kainos su „Gazprom“. Klausimas lieka atviras, nors sutartis eina į pabaigą, o sprendimai ne tik nepriimami, bet sąmoningai blokuojami.
– Kaip tik dabar vyksta derybos dėl naujos dujų tiekimo sutarties. Gal tai ir yra delsimo kreiptis į arbitražą priežastis?
– „Achemos“ atveju vienareikšmiškai, o ir koncerno mastu ši sutartis yra finansinės gerovės pagrindas. Kai akcininkų susirinkimuose bandome kelti klausimą, kokie veiksmai yra daromi derybose su „Gazprom“, informacijos mes negauname. Būtent ši neskaidrumo politika mums ir kelia didžiausią susirūpinimą.
Mes matome puikius pavyzdžius, kaip savo klausimus išsisprendė „Lietuvos dujos“. Lygiai taip pat kitos Europos bendrovės savo klausimus išsprendė Stokholmo tarptautiniame arbitraže. Visų rezultatai buvo teigiami.
Dar praėjusių metų viduryje buvo priimtas sprendimas „Achemai“ leisti kreiptis į arbitražą, tačiau tiek bendrovės, tiek koncerno valdybose šie sprendimai blokuojami iki šiol. Bendrovės finansinė situacija tiesiogiai susijusi su ginčo dėl dujų kainos užbaigimu. Mes nesuprantame, kodėl net nesistengiama tai padaryti.
– Vis dėlto, jūsų nuomone, kur tokio delsimo priežastys? Nenoras pyktis su „Gazprom“ naujos sutarties sudarymo išvakarėse?
Visi galvoja, kad bus baisu, jei rusas veršis pro duris, kurios yra po penkiais užraktais, o kad jis veršis pro langą, niekam nėra įdomu.
– Ponia L.Lubienė patvirtina, kad derybos su „Gazprom“ vyksta, tačiau nėra jokios informacijos apie rezultatus. Mus pasiekia žinios apie svarstomas procesingo schemas. Tai reikštų dujų perleidimą perdirbėjui atsiskaitant galutine produkcija ir teise į tos produkcijos realizaciją skirtingose rinkose.
Tokios schemos būtų visiškai nenaudingos bendrovei. Iš principo tai reikštų, kad bendrovė už sutartą mokestį atlieka perdirbimo paslaugą ir savo pardavimus bei rinkas atiduoda trečiajai šaliai.
Reikia suprasti, kad bendrovei ir Lietuvai didžiausia rizika yra ne užsienio investuotojo atėjimas. Tokia rizika lengvai suvaldoma. Strateginių įmonių įstatymas garantuoja, kad kiekvienas investuotojas bus kruopščiai patikrintas atsakingų valstybės institucijų. Čia visi saugikliai sudėlioti.
Kur kas didesnė rizika yra tai, kad bendrovei bus daroma netiesioginė įtaka ar net įvyks netiesioginis bendrovės įsigijimas per neskaidrias dujų įsigijimo schemas, tarpininkus, neaiškias konsultavimo sutartis ir kitais būdais.
Visi galvoja, kad bus baisu, jei rusas veršis pro duris, kurios yra po penkiais užraktais, o kad jis veršis pro langą, niekam nėra įdomu.
– Žiniasklaida pranešė apie „EuroChem“ grupės susidomėjimą „Achemos“ akcijų įsigijimu. L.Lubienė suskubo pareikšti, kad jokie pardavimai nėra net svarstomi. Kokia reali situacija?
Gal pradėčiau nuo L.Lubienės pareiškimo, kad „Achemos“ pardavimas nesvarstomas visai. Tai greičiau tos dienos nuotaika.
– Gal pradėčiau nuo L.Lubienės pareiškimo, kad „Achemos“ pardavimas nesvarstomas visai. Tai greičiau tos dienos nuotaika. Apie strateginio investuotojo atėjimą su ja esame diskutavę ne vieno susitikimo metu.
Tokio investuotojo atėjimas į „Achemą“ ar KLASCO būtų naudingas, nes tik didintų tų įmonių vertę. Tai pačios L.Lubienės idėja.
Lygiai taip pat, kaip ir idėja, kad smulkieji akcininkai galėtų pasitraukti investuotojui parduodami savo akcijas ir neišnešant pinigų iš koncerno. Buvo kalbama, kad investuotojui siūlomą akcijų paketą būtų galima formuoti kartu su pagrindine akcininke. Šias idėjas girdėjo visi akcininkai, todėl praėjusios savaitės jos pareiškimai mums primena šou.
– Kodėl smulkieji akcininkai, kurių daugelį sieja kraujo ryšys su „Achemos grupės“ įkūrėju a.a. B.Lubiu, dabar nori palikti šį verslą?
Jau prieš pusantrų metų visi smulkieji akcininkai L.Lubienei yra raštu pranešę, kad jie nemato galimybės dalyvauti koncerno valdyme esant tokiai situacijai.
– Jau prieš pusantrų metų visi smulkieji akcininkai L.Lubienei yra raštu pranešę, kad jie nemato galimybės kartu su ja dalyvauti koncerno valdyme esant tokiai situacijai. Smulkieji akcininkai nori rasti sprendimą, kaip būtų galima taikiai išsiskirti.
Kai buvo gyvas B.Lubys, visi tikėjo bendrovės ateitimi. Net kai buvo suformuota nepriklausoma valdyba, daugelis akcininkų apie akcijų pardavimą net nesvarstė.
Visi suprato, kad versle besisukantys pinigai visada sukurs daugiau vertės nei gulintys banke. Situacija iš esmės pasikeitė L.Lubienei ėmus vienasmeniškai valdyti koncerną.
Matoma, kad streteginio požiūrio nebuvimas ilgalaikėje perspektyvoje bendrovę paveiks itin neigiamai. Taip, p. Lubienė kaip pagrindinė akcininkė šiuo metu prisiima visą atsakomybę už koncerno ateitį, tačiau kas iš to smulkiesiems akcininkams, jei ateityje valdomų įmonių gali tiesiog nelikti?
– „EuroChem“ yra rusiško kapitalo įmonių grupė. Gal tai ir yra didžiausia problema? Ar nebandėte kalbėtis su kitų šalių investuotojais?
„Achema“ domisi ir kiti investuotojai. Tarp jų ir investuotojai iš Vakarų.
– Mes puikiai suprantame, kad bendrovė yra įdomi strateginiams trąšų rinkos žaidėjams. Būčiau labai nustebęs, jei toks rinkos žaidėjas kaip „EuroChem“ nesidomėtų „Achema“. Tokiai bendrovei privalu domėtis visomis gamyklomis. „Achema“ domisi ir kiti investuotojai. Tarp jų ir investuotojai iš Vakarų.
Mes būtume labai laimingi, jei jie nuspręstų investuoti, nes jie atsineštų ne tik kapitalą, bet ir savo patirtį, strategiją, viziją. Toks investuotojas užtikrintų „Achemos“ veiklos tęstinumą. Trąšų rinka yra labai globali. Situacija JAV ar Kinijoje daro didžiulę įtaką kainoms Europoje.
Artimiausiais metais atsiras daug naujų pajėgumų, ir konkurencija trąšų rinkoje didės. Konsolidaciją planuoja net ir didieji rinkos žaidėjai, o tokiai įmonei kaip „Achema“ periferijoje likti vienai yra gana rizikinga. Net B.Lubys šnekėjosi su „Yara“ ieškodamas galimybių pritraukti didelius žaidėjus kaip strateginius investuotojus.
– Mes kalbame apie „Achemos“ ar visos „Achemos grupės“ akcijų pardavimą?
– Mes nematome jokios rizikos investuotojų dalyvavimui nei vienu iš šių atvejų. Investuotojas privalės atitikti visus įstatymo reikalavimus. Buvo bandymas kurti baubą su „Achemos“ finansiniais rezultatais. Dabar naujas baubas kuriamas gąsdinant investuotojo atėjimu. Tai daugiau nešvarūs viešieji ryšiai.
Akcininkai šnekasi su visais potencialiais investuotojais. Kitas klausimas, kur tos šnekos nuves, bet net jei jos nenuves į akcijų pardavimą, žinoti, ką daro tavo konkurentai, yra gerai. Žinoma, p. Lubienės požiūris į investuotoją yra esminis. Niekas į bendrovę investuoti nenorės, jei tokiame sprendime bus užprogramuotas konfliktas su pagrindine akcininke.
– Ar niekada nekilo mintis skaldyti „Achemos grupę“ ir akcininkams išsiskirstyti pasidalinus įmones?
Prasidėjus nesutarimams grupės reorganizacija taip pat buvo viena iš minimų temų.
– Buvo svarstomi visi scenarijai. Prasidėjus nesutarimams reorganizacija taip pat buvo viena iš minimų temų. Tai būtų vienas iš galimų problemos sprendimo būdų. Skatinome sudaryti darbo grupes, kurios galėtų detaliau analizuoti klausimus ir akcininkams pasiūlyti sprendimo variantą, tačiau iš pagrindinės akcininkės susidomėjimo tai daryti nebuvo.
– „Achema“ deklaruoja nuostolius, nors turi 100 mln. eurų atidėjimus. Kokia šiuo metu reali bendrovės situacija ir kokią bendrovės ateitį jūs matote, jei investuotojas nebus pritrauktas?
„Achema“ negali sau leisti prabangos daryti daug klaidų. Keli neapgalvoti sprendimai gali iš esmės pakeisti bendrovės situaciją.
– Šiuo metu bendrovės situacija nėra bloga, bet tiksliausia būtų pasakyti, kad „Achema“ negali sau leisti prabangos daryti daug klaidų. Keli neapgalvoti sprendimai gali iš esmės pakeisti bendrovės padėtį. Mes nesame pigių dujų šalis. Duok Dieve, kad kainos taptų tokios, kaip kitose Europos šalyse. Tai padidintų „Achemos“ konkurencingumą, tačiau net ir tai negarantuoja koncerno išlikimo.
Jei prasidės neskaidrios bendrovės valdymo schemos, bus sudarinėjami neskaidrūs žaliavų įsigijimo sandoriai ar bus bandoma išvesti pinigus, bendrovė atsidurs sunkioje situacijoje. Jau vien dėl to, kad nebus pakankamai pinigų būtinoms investicijoms.
– Kokia šiuo metu „Gazprom“ įtaka „Achemos grupei“?
Saugikliai yra sudėti „Achemos“ akcijų įsigijimui, bet kokie yra saugikliai perkant dujas?
– Dujų klausimas yra esminis, tačiau mes turime SGD terminalo suteikiamą alternatyvą. Galima gaudyti momentus, kai SGD dujos bus pigesnės. Be to, mes nežinome, kokia rusiškų dujų kaina bus ateityje.
Taip, Rusijos įtaka labai didelė ir ji gali būti didelė net ir tuo metu, jei „Achema“ dujas nuspręstų pirkti per SGD terminalą. Jeigu bendrovės akcininkai bus silpni, per dujų pardavimo sutartį „Gazprom“ gali daryti didelį poveikį įmonės valdymui.
To mes labiausiai ir baiminamės. Saugikliai yra sudėti „Achemos“ akcijų įsigijimui, bet kokie yra saugikliai perkant dujas? Mes kartais tarp akcininkų pajuokaujame, kad būtų geriau, jei dujas pirktų valstybė, o ne L.Lubienė.
– Kodėl pajuokaujate? Ar „Achemos“ akcininkams niekada nekilo mintis su „Gazprom“ derėtis ne atskirai, o kartu su valstybe?
– Praėjusiais metais ES Vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas išreiškė mintį, kad visa Europa galėtų derėtis su „Gazprom“, taip iš esmės depolitizuojant šį klausimą. Šiai dienai apie „Achemos“ derybas su „Gazprom“ kalbėti sunku, nes smulkiesiems akcininkams informacija neteikiama. Žinome, kad susitarimas nėra pasiektas, ir taip pat tenka girdėti apie siūlomas neaiškias valdymo schemas, kurios mums kelia nerimą.
