„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 01 03 /15:03

Kuršių marių taršos byla pasiekė teismą: kaltinimai – „Grigeo Klaipėda“, G.Pangoniui ir dar 13-ai asmenų

Generalinė prokuratūra pranešė, kad didžiulį rezonansą sukėlusi baudžiamoji byla dėl Kuršių marių taršos pagaliau perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Kaltinimai pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų. Tarp įtariamųjų atsidūrė ir „Grigeo Klaipėda“ valdančios akcinės bendrovės „Grigeo“ pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis. „Grigeo Klaipėda“ teigia, kad bylos perdavimas teismui leis greičiau išsklaidyti visas abejones, nustatyti žalos gamtai faktą ir dydį. „Grigeo Klaipėda“ teigia, kad sieks taikos su valstybe.
15min studijoje – „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis
15min studijoje – „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Aštuoni įtariamieji pripažino kaltę ir atleisti nuo atsakomybės

Pirmadienį Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė žiniasklaidos atstovams pakomentavo perduotą teismui baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos, kurioje kaltinimai pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.

Visi 8 nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys pripažino savo kaltę.

Iš viso, pasak prokurorės buvo 22 įtariamieji, tačiau 8 iš jų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vieni – pagal laidavimą, kiti praėjus jų veikų pavojingumui, o treti dėl to, kad aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas. G.Skersinskytės teigimu, visi 8 nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys pripažino savo kaltę.

Bus teisiami G.Pangonis, T.Eikinas ir kiti vadovai

Likę 14 įtariamųjų buvę ir esami „Grigeo Klaipėda“ generaliniai direktoriai, kiti vadovaujančias pareigas užėmę ar užimantys asmenys.

Tarp įtariamųjų yra pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas. Jie bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi (LR BK 228 str. 2 d.), sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles (LR BK 270 str. 2 d.) bei klastojo dokumentus (LR BK 300 str. 3 d.).

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo baigtas šių metų rugpjūčio pabaigoje. Prokurorai teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Baudžiamąją bylą dabar sudaro daugiau 105 tomai medžiagos arba maždaug 20 tūkstančių dokumentų. Prieš šios sudėtingos bylos dirbo dvi prokurorės, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos tyrėjai, jiems talkino 10 specialistų, apklausta dešimtys liudytojų.

Aplinkos apsaugos departamento pateiktas civilinis ieškinys dėl gamtai padarytos turtinės žalos atlyginimo AB „Grigeo Klaipėda“ baudžiamojoje byloje viršija 48 milijonus eurų.

Prokurorės teigimu, įtariamieji ir bendrovė arba nepripažįsta kaltės, arba teigia, kad padaryta žala yra gerokai mažesnė.

G.Skersinskytė sakė, kad už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.

Prokurorės teigimu, įtariamieji ir bendrovė arba nepripažįsta kaltės, arba teigia, kad padaryta žala yra gerokai mažesnė.

Neįtikėtinas radinys

2020 metų sausį po aplinkosaugininkų ir teisėsaugininkų operacijos buvo atskleista didžiulio masto tarša.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus įtarus, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, o su tuo susijusi įmonės dokumentacija galimai yra klastojama. Visuomenė apie šį tyrimą buvo informuota po 2020 m. sausio pradžioje įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių metu pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokuroro reikalavimu nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas.

Skaičiuojama, kad šitaip įmonė sutaupė ne vieną milijoną eurų.

Išaiškėjo, kad pakavimo popierių ir korinį užpildą gaminanti bendrovė nuotekas apvalydavo tik mechaniniu būdu, apeinant cheminio valymo įrenginius.

Tik iš dalies išvalytos nuotekos pasiekdavo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kolektorių ir susimaišydavo su jau išvalytomis miesto nuotekomis. Vėliau ištekėdavo į Kuršių marias.

Skaičiuojama, kad šitaip įmonė sutaupė ne vieną milijoną eurų.

Didelės apimties tyrimas buvo atliekamas daugiau nei metus. Žala gamtai suskaičiuota remiantis ir užsienio ekspertais. Ji siekia apie 48 mln. eurų.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./„Grigeo Klaipėda“ vadovas T. Eikinas: :"Žinau, kad visuomenės akyse esame praradę pasitikėjimą“
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./„Grigeo Klaipėda“ vadovas T. Eikinas: :"Žinau, kad visuomenės akyse esame praradę pasitikėjimą“

Bendrovė sieks taikos su valstybe

Prokurorams teismui perdavus baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl Kuršių marių taršos pareikšti bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir 14-kai esamų bei buvusių įmonės darbuotojų, įmonė kartoja atkursianti gamtai padarytą žalą, sieksianti susitaikyti su valstybe bei baigti bylą kuo greičiau.

Esame prisiėmę teisinę atsakomybę dėl įvykusio incidento, todėl „Grigeo Klaipėda“ sieks susitaikyti su valstybe bei pabaigti baudžiamąjį procesą kuo greičiau

„Esame tikri, kad prasidėjęs teismo procesas leis teisingai nustatyti žalos gamtai faktą ir dydį bei sukurs sąlygas kuo greičiau atkurti gamtai padarytą poveikį. Esame prisiėmę teisinę atsakomybę dėl įvykusio incidento, todėl „Grigeo Klaipėda“ sieks susitaikyti su valstybe bei pabaigti baudžiamąjį procesą kuo greičiau“, – pranešime teigė „Grigeo Klaipėdos“ finansų direktorius Vidmantas Mačiukas.

Atkurti pažeistą aplinką, susitaikyti su valstybe bei kuo greičiau nutraukti baudžiamąjį procesą įmonė žadėjo jau pernai rugpjūtį, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas.

Pasak V.Mačiuko, nuo to laiko vyksta dialogas su Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentu, Aplinkos apsaugos agentūra ir kitomis institucijomis.

„Dalį pasiūlytų priemonių pradėję sėkmingai įgyvendinti, dėl kitų konsultuojamės su mokslininkais, diskutuojame su institucijomis ir pasitvirtinę papildomas priemones, jas įgyvendinsime“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs