Kita vertus, net jei paslaugos atliekamos ne itin kokybiškai, aptarnaujantis personalas visada išlieka mandagus, skuba atsiprašyti ir pripažįsta savo klaidas. Visada jauti, jog darbuotojas jaučiasi nejaukiai dėl to, kad negalėjo padėti ar jo veiksmai neatitiko tavo lūkesčių.
– Kokių dalykų ekonominėje srityje Malaizija galėtų pasimokyti iš Lietuvos ir atvirkščiai?
– Tiek Malaizija, tiek Pietryčių Azija turi dar daug ko pasimokyti iš mūsų viešųjų lėšų skirstymo klausimais ir kaip tai gali teigiamai paveikti ekonominę situaciją regione. Skaitant lietuvišką spaudą (džiugu, jog 15min.lt pradėjo žurnalistinių tyrimų seriją) ir lyginant su viešųjų lėšų skirstymo skandalais šiame regione – mes atrodome vis dar dešimtmečiais priekyje.
Malaizija turi viziją 2020 m. tapti išsivysčiusia valstybe, manau, Lietuvos verslas turi nemažai galimybių padėti Malaizijai šį tikslą pasiekti atvykstant ir perduodant mūsų patirtį gaminant pridėtinės vertės produktus, nes Malaizijoje didelę ekonomikos dalį vis dar sudaro žaliavų eksportas.
Girdėjau, jog keletas lietuviškų įmonių jau ne kartą žvalgėsi Malaizijoje.
Girdėjau, jog keletas lietuviškų įmonių jau ne kartą žvalgėsi Malaizijoje.
Tuo pačiu, Lietuva neabejotinai galėtų pasimokyti iš Pietryčių Azijos regiono, kaip dirbti su atvykstančiu turizmu. Taip, šis regionas apdovanotas įspūdinga gamta, tačiau esminis momentas – aptarnavimo lygis ir paslaugų kokybė, sukurta infrastruktūra.
Palanga, Šventoji ir kiti Lietuvos kurortai turi daug neišnaudoto potencialo, tačiau kasmet sprendžia tą pačią „Palangos močiučių“ problemą. O Pietryčių Azijos šalys priima turistus mandagiau, su platesne šypsena, su informacija anglų kalba ir gerais vidutinės klasės viešbučiais.
– Malaizijos oro transporto rinka dėl įvairių pastarojo meto aviakatastrofų nėra laikoma ypač saugia. Kaip sekasi jūsų verslui šioje šalyje? Ar pasiteisino sprendimas žengti į Pietryčių Aziją?
– Malaizijai praėjusieji metai buvo išties tragiški, tačiau mano pasitikėjimas Malaizijoje registruotomis bendrovėmis nesumažėjo. Aš ir toliau naudojuosi tiek „Malaysia Airlines“, tiek kitų oro linijų paslaugomis. Malaizijos Civilinės aviacijos administracija yra viena iš pažangiausių organizacijų regione, glaudžiai bendradarbiaujanti su Europos skrydžių saugos organizacijomis.
Mūsų bendrovės poreikis būti aktyviems šiame regione kilo todėl, jog šis regionas yra sparčiai augantis tiek aviacijos, tiek apskritai ekonomikos prasme.
Malaizijai praėjusieji metai buvo išties tragiški, tačiau mano pasitikėjimas Malaizijoje registruotomis bendrovėmis nesumažėjo.
„Boeing“ prognozuoja, jog lėktuvų kiekis Pietryčių Azijoje iki 2033 metų patrigubės.
Esant tokiam sparčiam augimui vietinės bendrovės susidurs su žmogiškųjų išteklių trūkumu, tuomet atsivers daug galimybių įvairiems paslaugų tiekėjams, kurie gali padėti oro linijoms susitvarkyti su augimo tempais.
Kaip ir kituose verslo sektoriuose, ėjimas į naujas rinkas reikalauja tiek piniginių, tiek žmogiškųjų išteklių investicijų. Šiuo metu mes vis dar esame stadijoje, kai verslo sėkmę trumpu laikotarpiu matuojame ne tik gautomis pajamomis, bet ir pritrauktais naujais klientais. Džiugu, jog abu rodikliai atitinka mūsų suplanuotus lūkesčius.
– Įvairaus pobūdžio korupciją tirianti nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ Malaizijai negaili kritikos tiek dėl spaudos laisvės suvaržymų, tiek dėl korupcijos masto. Ar galite įvardinti bent keletą didžiausių su šia problema susijusių atvejų?
– Plėtodami verslą su korupcijos problemomis nesusiduriame. Priežastis labai paprasta – mūsų tipinis klientas yra privačios avialinijos, siekiančios efektyvumo savo versle ir norinčios rinkai pasiūlyti prieinamų kainų skrydžius ir sujaukti dažnai monopolistinę situaciją vietinėje rinkoje. Tokio verslo esmė – skaidrumas, logiški sprendimai.
