„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kvapni „Amokos“ misija: espreso kavos revoliucija Lietuvoje

Iš esmės pakeisti vartojimo įpročius. Išdėstyti naujos vartojimo kultūros dėsnius. Vietoje „daug“ ir pigiai pasiūlyti „mažai“ ir šiek tiek brangiau. Sudominti geriausius šalies restoranus. Sukurti aptarnavimo tinklą ir profesionalią mokymo sistemą. Atvesti į rinką vieną garsiausių prekės ženklų.
Amoka pirmoji į Lietuvą atvežė itališką kavą ir espreso kultūrą
Amoka pirmoji į Lietuvą atvežė itališką kavą ir espreso kultūrą / Projekto partnerio nuotr.

Visi šie procesai yra nei daug, nei mažai, o tai, ko reikėjo Lietuvai – espreso kavos revoliucija. Revoliucijos autorius – bendrovė „Amoka“ – oficiali italų kavos kompanijos „Lavazza“ atstovė Lietuvoje. Jauna ir ambicinga „Amoka“ komunikacijos vadovė Agnė Žukauskienė siūlo nepainioti dviejų espreso revoliucijos aspektų: prekyba ir kavos kultūra. „Kava Lietuvoje prekiauja daug kas. Mes ne tik prekiaujame. Nuo pirmos įmonės gyvavimo dienos svarbiausias mūsų tikslas buvo naujų kavos vartojimo įpročių kūrimas ir itališkos espreso kavos kultūros sklaida“.

Šiandien politika, mokslas, pramogos neatsiejami nuo kvapnaus espreso aromato. Sunku net įsivaizduoti, kad kažkada buvo kitaip. Bet tas kavos „kitaip“ buvo ne taip seniai – prieš dvidešimt metų. „Kai atvežėme „Lavazza“ kavą į Lietuvą, kavos kultūros tuo metu pas mus, galima sakyti, nebuvo. Namuose žmonės gamindavosi plikomą kavą, dažniausiai tai būdavo tirpi kava“ – pasakoja A.Žukauskienė.

Projekto partnerio nuotr./Agnė Žukauskienė kavos parodoje Italijoje
Projekto partnerio nuotr./Agnė Žukauskienė kavos parodoje Italijoje

Tai buvo laikai, kai buvo sakoma: “Eime kavos atsigerti”. Espreso puodelis prieš du dešimtmečius Vilniuje buvo sensacija neskirta „atsigerti“: 30 gramų tiršto, kvapnaus skysčio neįprastai mažame puodelyje. Už tuos 30 gramų buvo siūloma sumokėti tiek, kiek už didelį, vandeningos kavos sklidiną puoduką. Ne visiems ši itališka naujovė patiko. Buvo ponių, kurios sakydavo: „Net torto su tokiu kiekiu kavos nelabai išeina užsigerti...“ Ir jos buvo teisios: espreso kava neskirta ką nors užsigerti.

Kavos pradžiamokslis – iš Turino

„Amoka“ tapo pirmąja įmone, kuri į Lietuvą atvežė itališką kavą. Ir ne šiaip itališką, o espreso kavai gaminti tinkamas kavos pupeles. Iš karto pradėjome mokyti barų, restoranų barmenus tikrojo itališkos kavos gaminimo meno“ – pasakoja Agnė Žukauskienė.

Kavos kultūros dirigentu „Amoka“ pasirinko Turino bendrovę „Lavazza“. „Mes numatėme kokybiškos kavos poreikį Lietuvoje. Todėl jau nuo pat pradžių buvo aišku, jog ieškosime aukštos kokybės kavos gamintojo, žinomo pasauliniu mastu. Bendradarbiavimo galimybes aptarėme su keliomis stambiomis kavos skrudintojų kompanijomis, tačiau galiausiai pasirinkome „Lavazzą“ – aiškina A.Žukauskienė.

Pasirinkimo motyvai – paprasti: ši kavos bendrovė turi 120 metų patirtį ir tradicijas. Per metus visame pasaulyje išgeriama apie 17 milijardų „Lavazza“ kavos puodelių. Bet pasirinkti buvo lengviau negu įtikinti prestižinį partnerį, kad espreso revoliucija bus pradėta ir įgyvendinta. Lietuviai italams garantavo: „Bus aukšto lygio klientų aptarnavimas, bus išskirtinis bendravimas su klientais. Bus nauja kavos vartojimo filosofija“. Italai patikėjo. Prasidėjo darbas, trukęs du dešimtmečius.

Projekto partnerio nuotr./120 metų Lavazza jubiliejinės skardinės
Projekto partnerio nuotr./120 metų Lavazza jubiliejinės skardinės

„Tai buvo ilgas, nuoseklus mūsų komandos darbas. Be abejo, ambicingi tikslai pareikalavo didelių investicijų kuriant naują espreso kavos rinką šalyje“ – pasakoja „Amoka“ komunikacijos vadovė. Tokios rinkos tuo metu paprasčiausiai nebuvo, ji nebuvo sukurta. „Nebuvo netgi poreikio tokiai rinkai. Mes turėjome sovietmečio kavos gėrimo tradicijos, neturinčias nieko bendra su itališka espreso kavos kultūra“.

Būtent „Amoka“ sukūrė espreso rinką Lietuvoje. Ja dabar naudojasi visi tie, kurie vienaip ar kitaip susiję su itališkos espreso kavos verslu.

Pirmieji klientai? „Stikliams“ priklausęs legendinis restoranas “Ponių laimė“ Vilniuje, Gedimino prospekte. „Da Antonio“ barai ir restoranai, keletas kitų iki šiol veikiančių žymių restoranų ir barų. „Klientų skaičius kasmet auga. Jų turime visuose didžiuosiuose ir mažesniuose Lietuvos miestuose. Žinoma, daugiausiai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje su pajūrio zona. Dabar mūsų klientų skaičius – keturženklis“ – sako A.Žukauskienė.

Skrudintojai – „Lavazzai“ iš paskos

Puodelis „Lavazza“ espreso tapo globaliu gero skonio ženklu. Šios kavos aromatas sklinda Vilniuje, Milane, Niujorke, Paryžiuje, Londone. Visur. „Šiais kelionių kulto laikais tautiečiai lankosi darbo ar poilsio reikalais Europoje ar anapus Atlanto. Kur jie bebūtų, aukšto lygio restoranuose ir baruose dominuoja „Lavazza“ kava“ – tvirtina „Amoka“ atstovė.

Prieš dvidešimt metų „Lavazza“ neturėjo Lietuvoje nė vieno konkurento. Dabar daug kas bando mėgdžioti itališkos kavos sėkmę. Yra netgi šiek tiek juokingų rinkos grimasų: kava skrudinta Lietuvoje, o ant pakuotės parašyta, kad kava – itališka. Pagaminti kokybišką produktą – dar ne viskas. Reikia kokybės pastovumo. Reikia, kad vakarykštė kavos kokybė būtų tokia pati rytoj ir po metų. „Paskrudinti kavos pupelę neužtenka paprasto skrudintuvo ar keptuvės. Tai procesas, kuris reikalauja didžiulių investicijų į šiuolaikišką techniką“ – primena A.Žukauskienė. „Lietuvos kavos skrudintojai rašantys, jog jų kava – iš Italijos arba klijuojantys itališkas vėliavėles ant pakuotės patys ir patvirtina, jog rinka pageidauja itališkos kavos“.

Geriausias kokybės ir prestižo tikrintojas yra laikas. „Lavazza“ kompanija kavą gamina jau 120 metų. Vienintelė „Lavazza“ gamykla tiekia kavą 140 šalių žemės rutulyje. Šiuose skaičiuose – patirtis, istorinė išmintis, tradicijos.

Kalendoriuose – kavos ir mūsų laikas

Kava yra gyvenimo būdas. Koks? „Lavazza“ atveju – intelektualus, estetiškas, provokuojantis, madingas gyvenimo būdas. Išsiskiriantis iš pilkos masės. Užtenka žvilgtelėti į bet kurį iš 24 “Lavazza” kalendorių, kuriuos Turino bendrovė leidžia nuo 1993 metų.

Visų kalendorių tematika – kruopščiai apgalvota ir atspindi tam tikrą kavos kultūros žinią pasauliui ir vartotojui. Pavyzdžiui, pastarųjų metų kalendorių vaizdai pasakoja apie socialinę atsakomybę, bendradarbiavimą su mažųjų kavos plantacijų augintojais. Šiaip ar taip, „Lavazza“ kalendoriai yra ne tik žinia klientui, bet ir itin aukšto lygio fotografijos meno kūriniai. Jie ir negalėtų būti kitokie, nes kavos vaizdus kuria tokie meninės fotografijos genijai kaip Helmutas Newtonas arba Davidas LaChapelle. Arba Annie Leibovitz, fotografavusi Didžiosios Britanijos karalienę.

„Mane labiausiai žavi pirmieji kalendoriai – nespalvoti, labai itališki, su Carla Bruni ir kitomis žymiomis Italijos moterimis. Juose labai aiškiai juntama tikroji itališka dvasia, aistra, kavos aromatas ir tiesiog – „La Dolce Vita“ – atvirauja A.Žukauskienė.

Projekto partnerio nuotr./Specialiame vakarėlyje paminėtas Lavazza jubiliejus
Projekto partnerio nuotr./Specialiame vakarėlyje paminėtas Lavazza jubiliejus

Puodeliai, kurių pavydi konkurentai

Reikliam kavos vartotojui svarbu ne tik, ką jis geria. Svarbu ir iš ko geria. „Lavazza“ espreso puodelis – tai kavos dizaino klasika, tapusi kiekvieno vartotojo kasdienybe. Nesvarbu kur geriama kava – namuose ar prabangiame restorane. Puodelio ir lėkštutės dizainas nekinta jau daugelį metų, jo forma tapo atpažįstama net ir be logotipo. „Lavazza“ espreso puodelio forma – ypatinga, nes storos sienelės ir dugnas sukurti taip, kad kava ilgiau išlaikytų temperatūrą. Pats puodelis yra „Lavazza“ istorijos simbolis, kompanijos paveldo, ilgametės patirties, aukščiausios kokybės ir kavos etalono ženklas“ – aiškina „Amoka“ komunikacijos vadovė.

Ji primena, kad Turino kavos bendrovė remia įvairius mados, sporto renginius. Milano ir Londono mados savaitės be „Lavazza“ espreso „nevažiuoja“. Tas pats – ir Australijoje. Ten rengiamos kasmetinės žirgų lenktynės, į jas susirenka šalies įžymybės, vyksta tikra mados puota.

Itališkos kavos ir mados ryšys – fiziologiškas. Milane, Florencijoje ir Romoje vykusiems „Vogue“ mados renginiams „Lavazza“ pateikė specialias kavos skardines, kurių dizainą kūrė garsiausi italų mados namai – Etro, Marni, Versace, Moschino, Roberto Cavalli, Missoni. „Šią kavos ir mados bendradarbiavimo žinią stengiasi pateikti ir „Amoka“. Mes bendradarbiaujame su žinomais Lietuvos mados dizaineriais, remiame jų renginius. Štai kodėl sakau, jog „Lavazza“ kava – tai ne tik produktas, tai gyvenimo būdas, „La Dolce Vita“ – „saldaus gyvenimo“ kultūros dalis“ – sako A.Žukauskienė.

Šįmet kavos pasaulis mini „Lavazza“ 120 metų veiklos jubiliejų. Italų kavos giganto sukakties proga oficiali šios bendrovės atstovė Lietuvoje – įmonė „Amoka“ pirkėjams pristatė limituotos serijos „Lavazza 120 Years“ kavos skardines. Gegužės pabaigoje „Lavazza“ gimtadienis buvo paminėtas išskirtiniame renginyje „Stiklių“ restorane.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų