Anot Lino Baužio, dėl papildomų lėšų jau kreiptasi į „Lietuvos geležinkelių“ akcininkę Susisiekimo ministeriją.
„Kai planuoji traukinių užimtumą 40-60 proc., ir pas tave važiuoja penki keleiviai, o geležinkelio transportas nėra pigus, tai nemažai šalių skyrė papildomą finansavimą savo geležinkeliams – tiek ir ta pati Didžioji Britanija ar Lenkija, ar kitos šalys“, – interviu BNS sakė L.Baužys.
„Šiems metams mums dar sunku įvardinti tą sumą, kurios reikės, dar tik pirmas ketvirtis. Bet kreipėmės į Susisiekimo ministeriją dėl papildomo finansavimo“, – pridūrė jis.
Anot jo, „LTG Link“ metinį 2021-ųjų planą sudarė pernai spalio-lapkričio mėnesiais, kai nebuvo žinoma, kad bus ribojamas judėjimas tarp savivaldybių.
Pernai keleivių vežimui „LTG Link“ gavo beveik 36 mln. eurų subsidiją. Valstybė nuo 2018-ųjų kompensuoja keleivių vežimo geležinkeliais nuostolius, o dotacijos suma priklauso nuo įmonės sumokamų dividendų. Iki tol įmonė didelių dividendų nemokėdavo, bet pati kompensuodavo keleivių vežimo nuostolius.
L.Baužys sako, kad keleivių srautai pastaruoju metu auga.
„Augimas yra protingose ribose, 5-8 proc., augant kas mėnesį ar po kelis procentus, žiūrint per savaitę. Bet vėlgi, čia tam tikrą įtaką turi ir buvusios Velykos, kurių data kasmet skiriasi“, – sakė jis.
„LTG Link“ pajamos pernai sumažėjo 19 proc. iki 49,7 mln. eurų. Vietiniais ir tarptautiniais traukiniais per metus keliavo 3,3 mln. keleivių – 40 proc. mažiau nei 2019-aisiais.
Tuo metu pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovė gavo 10,9 mln. eurų pajamų – 3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Traukiniais šiemet keliavo 546 tūkst. žmonių – 48 proc. mažiau nei pernai (1,04 mln. žmonių).
