Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žurnalistams ketvirtadienį tvirtino, kad darbdaviai, kurių veikla sustojo ir kurie prarado pajamas, gali jau dabar skelbti prastovas.
„Įstatymas įsigaliojo, prezidentas pasirašė“, – informavo ministras,
Tuo tarpu registruotis gauti subsidiją darbdaviai gali nuo balandžio 5 dienos Užimtumo tarnyboje, nes ši priemonė nauja, tad dar reikia laiko sutvarkyti informacinę sistemą.
Kitą trečiadienį Vyriausybė ketina įvardyti, kurioms ekonominės veiklos sritims darbo užmokesčio subsidija sieks 60 proc., o kurioms 90 proc.
„Visi verslai, kurie patiria sunkumus ir išleidžia asmenį ar grupę prastovai, visi turi teisę į subsidiją. Didesnė dalis darbo užmokesčio bus kompensuota toms įmonėms, kurių veikla draudžiama karantino metu“, – pabrėžė L.Kukuraitis.
Beje, ministras dar kartą akcentavo, kad teisę į šią subsidiją turi tik tie verslai, kurie prasidėjus karantino laikotarpiui neatleido darbuotojų ir įsipareigos išlaikyti darbo vietas 3 mėnesius.
„Tie darbdaviai, kurie elgiasi nesąžiningai, neturėtų tikėtis jokios paramos. Tie, kurie neatleidinėja darbuotojus, o formina prastovas, gali kreiptis dėl prastovos dalies dengimo“, – sakė viceministrė Eglė Radišauskienė.
Kviečia konsultuotis su Darbo inspekcija
Ministras taip pat ragino darbuotojus nepasirašinėti dokumentų, jei jaučiama, kad mažinamos galimos garantijos ar darbo sąlygos mažinamos.
„Ypač, jei gaunate minimalius mėnesinius atlygius. Net ligos išmoka yra mažesnė negu per pastovą. Įvertinkite, ar darbdaviai teisingai elgiasi, ar neprarandate garantijų, kai jus stumia imti ligos išmoką, ar dar blogiau – neapmokamas atostogas. Šitais atvejais, jei jaučiate, kad spaudimas didelis, verta pasikonsultuoti su Darbo inspekcija“, – sakė ministras.
E.Radišauskienė informavo, kad po truputį auga ir netenkančių darbo, ir išeinančių neapmokamų atostogų ir nedarbingumo pašalpą gaunančių gyventojų skaičius.
Pavyzdžiui, neapmokamų atostogas pasiėmė 78 tūkst. darbuotojai, dėl nedarbingumo kreipėsi – 50 tūkst. Viceministrė tvirtino, kad tai didesni skaičiai nei įprastai, tačiau pokyčių nepateikė.
Neapmokamų atostogas pasiėmė 78 tūkst. darbuotojai, dėl nedarbingumo kreipėsi – 50 tūkst.
Nors karantinas tęsiasi dar mažiau nei savaitę, jau užfiksuota ir nesąžiningų darbdavių poelgių.
„Nesąžiningu darbdavių yra, pasitaiko atvejų, kad darbuotojas kreipiasi dėl ligos išmokos, o sužino, kad praėjusią savaitę buvo atleistas“, – pasakojo viceministrė.
Nedarbingumą gali gauti ir seneliai
L.Kukuraitis patvirtino, kad priimti įstatymai užtikrins, kad savarankiškai dirbantys, mokėję mokesčius iki šiol, gaus 257 eurų mėnesinę išmoką. Tai galios tiems, kurių pajamos krenta, tačiau kurie nedirba ir samdomo darbo.
Tarkime, ši išmoka nepriklausys tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį ir dar turi verslo liudijimą.
„Į šią išmoką galės pretenduoti ir savarankiškai dirbantys pensininkai, neįgalieji, taip pat pirmą kartą pradėję savarankišką veiklą ir turintys mokestines atostogas. Dėl išmokos į Užimtumo tarnybą taip pat reikėtų kreiptis nuo balandžio 5 dienos“, – informavo ministras.
Išplėstas sąrašas asmenų, kurie pretenduoja į nedarbo išmoką. Ją galės gauti ne tik turintys mažamečius vaikus, tačiau ir prižiūrintys artimuosius su psichine negalia, kurie anksčiau lankė dienos centrus, o dabar lieka namuose ar senjorus.
„Jei prižiūrint nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, jiems priklauso ligos išmoka“, – įvardijo L.Kukuraitis.
O tais atvejais, kai vaikų ar žmonių su negalia prižiūrėti namuose neįmanoma, savivaldybės įpareigojamos organizuoti jų priežiūrą, pavyzdžiui, formuojant mažas budinčias grupes.
Be to, gauti nedarbingumo išmoką galės ne tik tėvai, bet ir seneliai, kurie prižiūrės vaikus, kol uždaryti darželiai ir mokyklos.
„Bet reikia įrodyti, kad tėvai negali pasiimti vaiko priežiūros ir negali dirbti nuotoliniu būdu. Viena iš tokių grupė – medikų šeimos. Tokiu atveju gali seneliai forminti ir gauti ligos išmoką“, – sakė ministras.
Didesnės garantijos – dirbantiems rizikos zonose
Darbuotojams, dirbantiems rizikos zonose, padidinamos socialinės garantijos. Ne tik medikai, bet ir policijos pareigūnai, vaikų teisių specialistai ir net kasininkai, kurie turi tiesioginį kontaktą su žmonėmis ir negali apsisaugoti nuo rizikos faktorių susirgę gaus ligos išmoką, siekiančią 100 proc. atlyginimo.
„Jei taip nutiks, kad jie susirgs, šie darbuotojai nepraras pajamų lyginant su darbu“, – tvirtino L.Kukuraitis.
Tuo tarpu savivaldybėms nurodyta užtikrinti paramos gavimą, socialinių paslaugų teikimą, kaip maisto tiekimas senoliams į namus.
„Visos išmokos turi būti teikiamos įprasta tvarka. Negali vėluoti išmokų laikas, turi būti užtikrintas paramos pratęsimas, nes kai kurių gyventojų pajamos gali kristi iki nulio. Tačiau kontaktas su tais, kuriems teikiamos išmokos, turi būti maksimaliai nuotoliniu būdu“, – komentavo ministras.
Savivaldybės įpareigotos užtikrinti ir nemokamo vaikų maitinimo tęstinumą šeimoms, turinčioms mažas pajamas, organizuojant maisto paketų įteikimą.