Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) spalio 6 dieną patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos skundą (VMI) – panaikino pernai lapkritį priimtą Apeliacinio teismo sprendimą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2018-ųjų gruodžio sprendimą, kuriuo R.Blažys turi atlyginti 1,732 mln. eurų žalą ir sumokėti 5 proc. metų palūkanas.
Pasak VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorės Irinos Gavrilovos, LAT nutartis atveria galimybes mokesčių administratoriui ir kitais panašiais atvejais nepriemokos sumokėjimo reikalauti iš vadovų, rašoma VMI pranešime spaudai.
VMI teigimu, atlikus „Euro Trading“ mokestinį patikrinimą nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant įstatymus – įmonė nedeklaravo iš Europos Sąjungos (ES) įsigytų prekių apmokestinamosios vertės ir nuo jos nesumokėjo PVM.
„Euro Trading“ buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 1,759 mln. eurų PVM, 663,4 tūkst. eurų delspinigių ir 527,8 tūkst. eurų baudą. Pinigai nebuvo sumokėti nei geranoriškai, nei išieškoti priverstinai, nes įmonė veiklą nutraukė, todėl VMI kreipėsi į Kauno apygardos teismą (KAT).
Teismo teigimu, R.Blažys neužtikrino, kad bendrovė pateiktų teisingas PVM deklaracijas ir taip atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalą.
KAT teigimu, bankrutavusi „Euro Trading“ nesugebės padengti skolos, todėl mokestinė nepriemoka yra subsidiari bendrovės ir jos vadovo prievolė.
Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino ir nurodė, kad ieškinys bendrovės vadovui galimas, kai jis padaro žalą valstybės finansams nusikalstamais veiksmais, taip pat kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir įmonės vadovas dėl to kaltas ar jis padaro tiesioginę žalą kreditoriui. Anot Apeliacinio teismo, byloje tokie faktai nebuvo nustatyti.
LAT pažymėjo, kad Apeliacinis teismas netinkamai kvalifikavo R.Blažio kaip bendrovės vadovo atsakomybės pagrindą.
„Atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmų neteisėtumas pasireiškė netinkamai vykdant Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas pareigas – netinkamai deklaruojant bendrovės sandorius kaip trikampę prekybą, nors prekės buvo gabenamos į ketvirtą valstybę narę, kurioje prekių pirkėjas nebuvo registruotas kaip PVM mokėtojas, ir neįsitikinant, kad prekės buvo tiekiamos PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems pirkėjams“, – rašoma LAT nutartyje.
Joje pabrėžiama, kad šiuo atveju nesumokėtas PVM laikytinas žala, o tarp R.Blažio neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes jei įmonės vadovas būtų tinkamai vykdęs pareigas, bendrovė būtų tinkamai apskaičiavusi PVM ir turėjusi finansines galimybes jį sumokėti.
