LAT teisėjų atrankos kolegija rugpjūčio 13 dieną atsisakė priimti „Mart Inn Food“ skundą, nes jis neatitiko reikalavimų.
Tokiu būdu lieka galioti Apeliacinio teismo liepos pabaigoje priimtas sprendimas, kad ginčas turi būti nagrinėjamas Lietuvoje. Pastarasis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo kovo 2 dienos nutartį – šis teismas buvo nutaręs, kad „Maxima grupės“ bei jos franšizės valdytojos „Franmax“ ieškinį Gintarui ir Mindaugui Marcinkevičiams bei jų įmonei „Mart Inn Food“ turi nagrinėti Baltarusijos teismas.
„Mart Inn Food“ teigė, kad išnagrinėjus bylą Lietuvos teismuose, jų sprendimas nebūtų vykdomas Baltarusijoje, be to, įrodymus, susijusius su „Mart Inn Food“ veikla, patogiau būtų rinkti Baltarusijoje.
„Maxima grupė“ ir „Franmax“ į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015-ųjų rugsėjį, tačiau iki šiol teismai sprendė tik dėl ieškinio nagrinėjimo vietos. 2017-ųjų sausį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau buvo pasisakęs, kad ieškinys turėtų būti nagrinėjamas Lietuvoje, tačiau „Mart Inn Food“ pateikė naują prašymą dėl teismingumo.
„Vilniaus prekyba“ kaltina Gintarą ir Mindaugą Marcinkevičius ir jų įsteigtą „Mart Inn“ neteisėtu „Maximos“ koncepcijos pasisavinimu ir verslo planų Baltarusijoje sužlugdymu. Teigiama, kad Marcinkevičiai, anksčiau užėmę aukštas pareigas su „Maxima“ susijusiose bendrovėse, galbūt neteisėtai pasisavino informaciją apie tinklo koncepciją, kitą intelektinę nuosavybę ir įvarius duomenis, kurie buvo panaudoti kuriant ir plėtojant parduotuvių tinklą „Mart Inn“.
Ieškinyje prašoma „Maximos grupei“ iš G. ir M. Marcinkevičių, Eglės Jokubynienės ir „Mart Inn Food“ solidariai priteisti 221 mln. eurų, o įmonei „Franmax“ – 40 mln. eurų žalos.
Marcinkevičiai kaltinimus neigia – anot jų, „Maximos grupės“ ieškinys neturi pagrindo.
Pagrindinio „Vilniaus prekybos“ grupės akcininko Nerijaus Numos (buvusio Numavičiaus – BNS) 2015-ųjų rugsėjį paskelbtoje „VP Baltojoje knygoje“ atskleidžiama, kad „Maxima“ turėjo planų plėstis Baltarusijoje, tačiau jie nebuvo įgyvendinti, o tinklą šioje šalyje įsteigė iš grupės valdymo pasitraukę M. ir G.Marcinkevičiai.
2015-ųjų vasarą M.Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti bendroves nuo grupės akcininkų. M.Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekybos“ grupė kaltinimus mokesčių slėpimu neigė ir tvirtino, kad taip M.Marcinkevičius siekė agresyviai pasitraukti iš grupės, gaudamas naudos.
Verslininkai ir jų kontroliuojamos įmonės santykius iki šiol aiškinasi teismuose, „VP grupės“ akcininkų santykiai sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisėsaugos dėmesio. Jie taip pat figūruoja ir politinės korupcijos byloje – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis apie tai kalbėjosi su buvusiu VMI viršininku Dainoru Bradausku, kuris vėliau buvo atleistas už korupcinę veiklą ir šiurkščius tarnybinius pažeidimus.
