Rašėme, kad po „Latvijas Krājbanka“ uždarymo, banko prezidento Ivaro Preidičio teigimu, stambiems jo klientams pavyko susigrąžinti maždaug 500 mln. Lt. Latvijos interneto portalas telegraf.lv pranešė, kad didžiules sumas pavyko atgauti valstybės valdomoms „Latvenergo“, „airBaltic“, Latvijos privatizavimo agentūrai, Latvijos universitetui, Liepojos olimpiniam centrui, kompanijai „Venden“ ir t.t.
Latvijos atsakingi pareigūnai aiškino, kad viskas buvo daroma teisėtai – pinigus atgavo pensiniai fondai, leista įvykdyti jau pradėtus, bet įšaldytus mokėjimus. Buvo gauta 6000 prašymų atgauti pinigus, patenkintas tūkstantis prašymų, išmokėta apie 275 mln. Lt.
Tuo metu „Snoro“, kuriam priklausė „Latvijas Krājbanka“, visos finansinės operacijos buvo sustabdytos ir esą niekam nepavyko atgauti stambių indėlių.
„Lietuvos bankas neturi informacijos apie banko „Snoras“ veiklos apribojimo (moratoriumo) metu kam nors neteisėtai grąžintas (išmokėtas) lėšas“, - 15min.lt sakė Arūnas Raišutis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vyriausiasis juriskonsultas.
Jis priminė, kad 2011 metų lapkričio 16 dienos nutarimu buvo paskelbtas banko „Snoras“ veiklos apribojimas ir bankui uždrausta teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią kitą veiklą. Šį nutarimą Lietuvos banko valdyba kelis kartus keitė. Pavyzdžiui, bankui „Snoras“ buvo leista teikti mokėjimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims – išgryninti arba pervesti per dieną iki 500 Lt.
Lapkričio 24 dieną, paskelbus „Snorą“ nemokiu banku, ankstesni leidimai teikti kai kurias finansines paslaugas ir vykdyti tam tikrą veiklą buvo atšaukti ir leista teikti tik seifo kamerų nuomos paslaugą klientams, kai išimamos seife laikomos vertybės.
Nors Lietuvos bankas neturi informacijos apie tai, kad iš uždaryto „Snoro“ neteisėtai buvo pervesti indėliai, Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka tyrimą, ar pinigai iš tiesų nebuvo pervedinėjami.
2013 metais pasklido gandas, esą pinigus pavyko atgauti beveik 100 „Snoro“ stambių indėlininkų. Įtarimų šešėlis kritiko ir ant tuometės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio. Jo bendrovė „Novotersa“ esą sugebėjo banko griūties dieną 650 tūkst. litų indėliu padengti paskolą ir taip išvengė nuostolių. G.Degutis tvirtino, kad viskas buvo padaryta teisėtai ir dar iki operacijų sustabdymo.
