Latviai plikų sienų neperka
Daugiau nei dešimt metų Rygoje dirbanti NT vystymo kompanija „Hanner“ rezultatais Latvijos rinkoje yra patenkinta. Anot bendrovės atstovų, pastaruoju metu investicijų Rygos rinkoje skaičius nuolat auga, tačiau jie pažymėjo, jog Latvijos NT sektorius po ekonominės krizės atsigauna gerokai lėčiau nei Lietuvoje.
Suprasti akimirksniu
- Latviai, skirtingai nei lietuviai, neperka neįrengtų naujų butų
- Latvijos sostinėje butų parduodama mažiau nei Vilniuje
- Lietuvių valdomo Rygos malūno geografinė padėtis palankesnė eksportui
- „Euroapotecha“ vaistinės Latvijoje rodo geriausius veiklos rezultatus
„Rygos NT rinka yra pasyvi, o Vilniaus labai aktyvi gyvenamajame segmente. Biurų segmente paskutiniu metu taip pat sulaukiama ypatingai didelių investicijų. Lietuvos biurų rinkoje matome ženkliai daugiau paslaugų centrų“, – teigiama „Hanner“ atstovo atsakyme 15min, pabrėžiant, jog nepaisant to, kad Ryga gyventojų skaičiumi lenkia Vilnių, tačiau Lietuvos sostinėje būstų parduodama daugiau.
Tačiau skirtumų lietuviškoje ir latviškoje NT rinkoje yra ir daugiau. Vienas jų – skirtingas butų pirkėjų požiūris į būsimąjį turtą. Latviai būstą perka tik su pilna apdaila, o dauguma lietuvių renkasi dalinę apdailą, o vėliau būstą įsirenginėja patys.
„Dėl to Latvijoje būsto įsigijimo procesas pirkėjui yra ženkliai aukštesnės kultūros nei Lietuvoje – latviai įsikelia į jau įrengtą būstą, kai tuo metu Lietuvoje naujai pastatytame name metus laiko dar girdimas sienų gręžimas, laiptinėse daug dulkių ir apdailą atliekančių statybininkų“, – teigė „Hanner“ atstovai.
Šiuo metu pagrindinis Lietuvos NT vystymo kompanijos projektas Latvijoje yra butų ir biurų kompleksas „Jauna teika“, kuriame beveik visos patalpos jau yra išnuomotos arba parduotos.
„Šią vasarą pradėjome trečiojo „Jauna Teika“ etapo statybos darbus, kurio metu bus pastatyta dar 360 butų. Į trečiojo etapo darbus investuosime 25 mln. Eur. Kitas projektas, kurį dabar vystome Rygoje – 15 tūkstančių kvadratinių metrų biurų pastatas „Place Eleven“. Jo statybą planuojama užbaigti šių metų pabaigoje, pastatą eksploatuoti pradėsime 2017 metų pirmąjį ketvirtį“, – projektus Rygoje pristatė „Hanner“ atstovai.
Skiriasi ir poreikis košėms
Latvių ir lietuvių skonis skiriasi ne tik renkantis butą, bet ir košes. Grūdų perdirbimu užsiimančios lietuvių įmonės „Baltic Mill“, kuriai mūsų šalyje priklauso „Malsena Plius“, vadovas Andrejus Cedronas teigia, jog Latvijoje avižinė ir biologinė produkcija populiaresnė nei Lietuvoje.
Latvijos miltų gamintoją „Rigas Dzirnavnieks“ valdantys lietuviai tikina, kad kaimyninėje šalyje vėliau pradėtos vystyti naujos avižų, rugių, speltos ir kviečių auginimo programos, kurios Lietuvoje jau kurį laiką yra įsibėgėjusios.
A.Cedrono teigimu, tiek latviai, tiek lietuviai pirkėjai prioritetą visada teigia savo šalyje pagamintai produkcijai.
„Kalbant apie verslo strategiją šioje šalyse, daugiau dėmesio skiriame malūnų lokacijai, o ne šaliai, kurioje jie yra įsikūrę. Pavyzdžiui, Lietuvoje malūnas yra įsikūręs žemyninėje šalies dalyje, todėl jo veikla nukreipta į rinkos patenkinimą šalies viduje, tuo tarpu Rygos malūno lokacija patogesnė eksportui, tad jį išnaudojame aktyviam miltų ir avižinių dribsnių eksportui į Vakarų Europą bei Artimuosius Rytus“, – aiškino A.Cedronas.
Į vaistines – medikamentų, o ne kosmetikos
Vaistinių duris varstantys latviai didina apyvartą ir Lietuvos vaistininkams. Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Ukrainoje vaistinių tinklus valdanti „Euroapotheca“, kuriai Lietuvoje priklauso „Eurovaistinės“, Latvijoje turi 51 „Euroaptieka“ vaistinę.
Anot „Euroapotheca“ komunikacijos vadovės Lauros Bielskės, palyginus su 2014 metais, 2015 m. Latvijos bendrovių apyvarta paaugo 12 procentų – dvigubai daugiau nei pati vaistinių rinka.
„Kiekvienais metais „Euroapotheca“ renka geriausią grupės įmonę ir vaistinę. Remiantis augimo, pardavimų ir darbuotojų našumo rodikliais, 2015 metais abu titulus iškovojo būtent Latvijoje veikiantis vaistinių tinklas“, – apie įmonės verslą Latvijoje kalbėjo L.Bielskė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad dėl riboto vaistinių licencijų skaičiaus šalyje praėjusiais metais Latvijoje buvo atidarytos tik trys vaistinės, dar dvi buvo rekonstruotos.
Tačiau, nepaisant ribotų plėtros galimybių, Latvijoje, lyginant su kitomis „Euroapotheca“ rinkomis, klientų apsilankymo rodiklis praėjusiais metais šoktelėjo 6,1 proc.
Nors vidutinis vaistinės prekių krepšelis Latvijoje ir Lietuvoje panašus, tačiau ir čia matomi tam tikri skirtumai.
„Latvijos vaistinėse įsigyjama daugiau vaistų, ypač nereceptinių, ir maisto papildų, o Lietuvoje esančios vaistinės parduoda daugiau kosmetikos prekių. Be to, latviai klientai šiek tiek jautresni nuolaidoms ir kiek aktyviau nei lietuviai reaguoja į rinkodaros veiksmus“, – skirtumus vardijo L.Bielskė.
