Ministrė ketvirtadienį susitiko su JAV iždo departamento sekretoriaus padėjėju kovos su teroristų finansavimu klausimais Marshallu Billingslea ir aptarė Latvijos ir JAV bendradarbiavimą finansų sektoriuje.
Nors apie problemas konkrečiuose bankuose nebuvo kalbėta, JAV partneriai aiškiai leido suprasti, kad Latvijoje toliau daromi pažeidimai.
„Mums buvo pasakyta, kad bankai ir toliau naudojami su asmenimis, įmonėmis ar šalimis, kurioms paskelbtos sankcijos, susijusių lėšų pervedimui. Tačiau mūsų partneriai JAV dar nepateikė faktų. Per susitikimą buvo aiškiai duota suprasti, kad finansų sektoriuje tebėra problemų“, – pažymėjo ministrė.
Pasak D.Reizniecės-Ozolos, Latvija ir JAV sutinka, kad Latvijos bankai turi gerokai sumažinti ne rezidentams teikiamų paslaugų apimtį. Konkretūs terminai nebuvo paminėti, tačiau JAV leido suprasti, kad laiko nėra daug.
„Mes nekalbėjome apie jokius konkrečius terminus, tačiau supratau, kad riziką reikia kuo skubiau kuo labiau sumažinti. Bankai turi suvokti, jog turi atsisakyti šio pavojingo verslo. Šis modelis yra vakarykštė diena. Bankai turi arba pakeisti savo veiklos modelį, arba nutraukti veiklą“, – pabrėžė finansų ministrė.
JAV iždo departamentas vasario viduryje Latvijos ABLV bankui paskelbė sankcijas, apkaltinęs jį pinigų plovimu.
Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija, veikdama Europos Centrinio Banko nurodymu, nuo vasario 19-osios sustabdė visus ABLV banko mokėjimus. ECB vasario 24-ąją paskelbė, jog ABLV bankas Latvijoje ir jo antrinis bankas Liuksemburge „ABLV Bank Luxembourg“ turi būti likviduoti pagal šių šalių įstatymus, nes jų gelbėjimas neatitinka visuomenės interesų.
Vasario 27-ąją ABLV paskelbė neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimą pradėti banko likvidavimo procesą, taip pat siekiant kuo labiau apsaugoti banko aktyvus, kad būtų galima tinkamai atsiskaityti su indėlininkais bei kreditoriais.
1993-aisiais veiklą pradėjusio ABLV pagrindiniai akcininkai yra Olegas Filis, Ernestas ir Nika Berniai, tiesiogiai ir netiesiogiai valdantys 87,03 proc. akcijų.
