Teismas nusprendė nutraukti „Dzintars“ teisinės apsaugos procesą, nes bendrovė daugiau kaip 30 dienų nevykdė su kreditoriais suderinto priemonių plano ir teismui nepateikė su kreditorių dauguma suderintų jo pakeitimų.
V.Mežancė pabrėžė, jog pagrindine „Dzintars“ kreditore esanti Valstybės pajamų tarnyba rugsėjo mėnesį atmetė naujus bendrovės teisinės apsaugos priemonių plano pakeitimus, bendrovei nesumokėjus nurodytos mokesčių skolos dalies.
Be to, „Dzintars“, nepaisydama pakartotinių prašymų, nepateikė bendradarbiavimo sutarčių, susitarimų dėl numatomo nekilnojamojo turto pardavimo ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų bendrovės galimybes įvykdyti teisinės apsaugos proceso priemonių planą.
Bendrovė taip pat nesilaikė daugelio norminių aktų reikalavimų – nepateikė pelno ar nuostolių apskaičiavimo ir 2018 metų metinės ataskaitos, paaiškino teismo atstovė.
„Dzintars“ valdybos narė Dagnija Maikė anksčiau pareiškė, jog kreditoriai nesutiko laukti iki metų pabaigos, tai yra planuojamo įmonės gamybos patalpų pardavimo, kad galima būtų su jais atsiskaityti.
Jos žodžiais, įmonei senų sovietinių laikų gamybos patalpų nereikia, o produkcija gali būti gaminama ir mažesnėse patalpose, arba gali statoma nauja nedidelė gamykla.
„Bet kokiu atveju, „Dzintars“ niekur nedingsta, nes prekės ženklai ir visi patentai kaip nematerialus turtas priklauso [tikrajam faktiškajam įmonės savininkui] Iljai Gerčikovui“, – sakė D.Maikė.
Netrukus po to paaiškėjo, jog I.Gerčikovas įsteigė naują bendrovę „Dzintars Beauty“.
2016 metų spalį „Dzintars“ Rygos miesto Žiemgalos priemiesčio teismui pateikė prašymą pradėti teisinės apsaugos procesą, o po kelių mėnesius teismas patvirtino šio proceso planą. Vėliau šio plano įgyvendinimo terminas bendrovės prašymu buvo pratęstas iki 2020-ųjų balandžio.
„Dzintars“ skolos praėjusių metų pabaigoje pasiekė 11,46 mln. eurų, 2018-ųjų apyvartai siekus 6,284 mln. eurų, nuostoliams – 1,766 mln. eurų.
Bendrovės vadovybė ne kartą aiškino, jog „dvi krizių bangos“ – 2008 ir 2014 metų – lėmė tradicinių „Dzintars“ produkcijos rinkų susitraukimą, bendrą pardavimų kritimą, apyvartinių lėšų trūkumą, įsiskolinimų augimą.
