Atsakovė šiame ieškinyje – Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija (FKRK), kurios atitinkamą sprendimą „PNB banka“ laiko nepagrįstu bei skubotu.
„PNB banka“ tikina esąs tiesioginėje Europos Centrinio Banko (ECB) priežiūroje, todėl tik jis gali gali priimti sprendimus, o pastarieji jo nurodymai negalėjo tapti prielaida stabdyti „PNB banka“ veiklą.
Be to, kaip teigiama „PNB banka“ pareiškime teismu, naujieji banko akcininkai ir vadovybė yra tikri dėl jo finansinio stabilumo, o akcininkai pasiryžę jo kapitalą sustiprinti 146 mln. eurų ir apie tai yra oficialiai paskelbę.
„PNB banka“ pranešime teigiama, jog „FKRK tokiu savo sprendimu padarė žalos ne tik bankui, bet ir dešimtims tūkstančių pensininkų ir valstybės tarnautojų, miestų ir rajonų administracijų, kurias aptarnavo „PNB banka“. Be to, suduotas smūgis Latvijos reputacijai tarptautinėje investicijų bendruomenėje, nes naujieji banko akcininkai yra užsienio valstybių, įskaitant JAV ir Prancūziją, piliečiai“.
Kaip BNS jau rašė, Latvijos bankų prievaizdė FKRK ketvirtadienį kreipėsi į teismą dėl jo pripažinimo nemokiu bei pasiūlytos likvidatoriaus kandidatūros tvirtinimo.
ECB, kuris FKRK prašymu nuo gegužės tiesiogiai prižiūrėjo šį banką ir daugiau nei prieš mėnesį nurodė neatidėliotinai spręsti kapitalo trūkumo bei kitas veiklos problemas, konstatavo, kad „PNB banka“ įsipareigojimai viršijo aktyvus.
„PNB banka“ šios savaitės pradžioje paskelbė, jog jo naujieji savininkai pasiryžę į jį investuoti 146 mln. eurų. Reaguodama į tai FKRK pranešė, jog jų noras sustiprinti banko kapitalą turėjo išreikštas anksčiau, atitinkami sprendimai priimami greičiau, pateikiant finansinio potencialo tokioms investicijoms įrodymus.
„PNB banka“ kontrolinį akcijų paketą iš Rusijos bankininko Grigorijaus Guselnikovo, Latvijoje įsivėlusio į skandalus, bei jo šeimos narių birželio pabaigoje įsigijo JAV ir Europos šalių investuotojų grupė.
FKRK tvirtinimu, leidimas šiam sandoriui nebuvo duotas.
