Numatyta, jog per devynis mėnesius nuo pakoreguoto įstatymo įsigaliojimo valstybė ir vietos valdžios institucijos susitars dėl įmonių, kurios vykdys Rygos ir Ventspilio uostų valdymo funkcijas, steigimo.
Pataisos numato, kad Susisiekimo, Finansų, Ekonomikos ir aplinkos apsaugos bei regioninės plėtros ministerijos bus valstybės kapitalo dalių savininkės – atitinkamai 40 proc., 20 proc., 20 proc. akcijų.
Atsižvelgiant į uostų veiklos įtaką vietos valdžiai ir joms priklausančiams objektams, uostų įstatymas numato, kad vietos valdžia gali gauti uostų valdymo įmonės akcijų su sąlyga, kad valstybei lieka bent du trečdaliai visų akcijų.Taip savivaldybėms palieka galimybė ir toliau aktyviai dalyvauti uostų valdyme.
Dėl privataus kapitalo dalyvavimo į įstatymą įtraukiamas naujas straipsnis, numatantis bendradarbiavimo tarybų suformavimą, į kurias būti įtraukiami uoste veikiačių įmonių atstovai.
Be to, iki 2023 metų kovo pabaigos Latvijos vyriausybė, įvertinusi Rygos ir Ventspilio uostų naujo valdymo modelio efektyvumą, apsvarstys panašios struktūros sukūrimą Liepojos specialiojoje ekonominėje zonoje.
