Savo ruožtu Kauno valdininkai teisinasi tapę keblios situacijos įkaitais. Norėdama nutraukti ilgalaikius teisminius ginčus, miesto valdžia nusprendė „JCDecaux Lietuva“ kiek nusileisti.
Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, taikos sutartis – auka, paaukota dėl kauniečių. Jei ne nuolaidos „JCDecaux Lietuva“, teismai būtų nesibaigę, o miestiečiai būtų likę be išsvajotų stoginių.
Šiuo metu savivaldybė bendradarbiauja su kita rinkos dalyve – UAB „Reklamos arka“, kuri ir yra labiausiai nepatenkinta susidariusia situacija. Bandydami pateisinti įtartinus saitus su „JCDecaux Lietuva“, Kauno valdžios atstovai meta šešėlį būtent ant „Reklamos arkos“ veiklos.
Tačiau pradėkime istoriją narplioti nuo pradžių.
Karas su ankstesne valdžia
2013 m. baigė galioti su „JCDecaux Lietuva“ pasirašyta koncesijos sutartis. 2014 m. Kauno valdžia tris kartus skelbė konkursą transporto laukimo stoginių įrengimui ir priežiūrai. „JCDecaux Lietuva“ nedalyvavo, bet derėjosi dėl konkurso sąlygų pagerinimo. Trečią kartą konkurse išdygo naujas rinkos žaidėjas „Reklamos arka“, kuris konkursą laimėjo ir šiuo metu mieste įrenginėja naujas stogines.
Nepatenkinta „JCDecaux Lietuva“ skundė naująją koncesijos sutartį. Teismo sprendimu sutartis buvo tik pakoreguota. Lauko reklamos gigantė ėmė niršti: teikė prašymus be konkurso išduoti leidimus naujiems įrenginiams ir, net negavusi jų, toliau teikė lauko reklamos paslaugas.
Savivaldybės administracija 2015 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta neišduoti „JCDecaux Lietuva“ leidimų įrengti išorinę reklamą. Taip pat atsisakyta derinti projektus reklaminiams inžineriniams įrenginiams, t.y. 212 Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginėms ir 33 reklaminėms vitrinoms. Išsiųsti raginimai nusiimti nelegalius statinius.
Tą patį sausį buvo priimta ir nauja leidimų išdavimo tvarka: leidimus įrengti išorinės reklamos įrenginius imta išduoti tik viešojo konkurso laimėtojui. Tad konkursas tapo būtinas.
„JCDecaux Lietuva“ neatlyžo ir vasario 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šį sprendimą bei įpareigoti išduoti leidimus. Procesas užsitęsė.
Tik 2015 m. liepos 31 d. sudaryta Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartis tarp „Reklamos arkos“ ir savivaldybės.
Nauja valdžia – naujas požiūris
Tačiau 2015 m. pavasarį, pasikeitus Kauno valdžiai, pakito ir jos požiūris į lauko reklamos gigantę, kuri prieš keletą metų sėkmingai įsitvirtino ir Vilniuje.
Iki tol tarusi griežtą „ne“ „JCDecaux Lietuva“ prašymams išduoti leidimus, Kauno miesto savivaldybė ėmė šiai įmonei nusileisti. Vis dažniau pasigirsdavo kalbų apie besitęsiančio teisminio ginčo užbaigimą taikos sutartimi. Įmonės bei Kauno vadovai net ėmė rodytis kartu renginiuose.
Šaltinių teigimu, 2015 m. rugsėjo 19–20 d. „JCDecaux Lietuva“ vadovė Žaneta Fomova ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis nuskrido į Europos krepšinio čempionato finalą Lilyje, Prancūzijoje.
Iškart po šios kelionės 2015 m. rugsėjo 24 d. savivaldybės teisės skyrius gavo „JCDecaux Lietuva“ paruoštą taikos sutarties projektą bei įpareigojimus rasti kelią jai pasirašyti. 15min šaltinių teigimu, įmonė nesismulkino ir pageidavo „per daug“: apimti net 3 ginčus, iš kurių du Kauno miesto savivaldybė jau buvo laimėjusi teismuose, taip pat smarkiai paveikti esamos stoginių koncesijos sutarties su „Reklamos arka“ sąlygas.
Praėjus mėnesiui, 2015 m spalio 21–22 d., Kauno miesto meras V.Matijošaitis ir vicemeras Povilas Mačiulis vyko į komandiruotę Paryžiuje. Vienas iš komandiruotės tikslų – „susipažinti su Paryžiaus viešosios infrastruktūros objektais, inovacijomis, įrengiant reklaminius plotus viešosiose erdvėse, miesto infrastruktūros objektų įrengimo ir atnaujinimo galimybėmis, juos pritaikant ir reklamos funkcijoms.“
Komandiruotės metu, 2015 m. spalio 22 d., vicemeras P.Mačiulis savo paskyroje „Facebook“ įdėjo nuotrauką, kurioje kartu su juo fotografavosi ir „JC Decaux Lietuva” plėtros vadovas Darius Jasiukaitis. Tad komandiruotės metu vyko susitikimas su „JC Decaux Lietuva“ atstovais, nors oficialių duomenų apie susitikimą pateiktoje komandiruotės ataskaitoje nebuvo.
2015 m. spalio 29 d. teismą pasiekė bendras „JCDecaux Lietuva“ ir Savivaldybė prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.
2015 m. lapkričio 5 d. V.Matijošaitis ir Ž.Fomova pasirodė filmo „Kunigo naudą velniai gaudo“ premjeroje, o 2015 m. lapkričio 13 d. teismas patvirtino taikos sutartį ir nutraukė bylą.
Taikos sutartimi „išdavė“ leidimus
Taikos sutartimi, kitų reklamos rinkos dalyvių nuomone, buvo pažeista ne tik pernai sausį numatyta leidimų išdavimo tvarka, bet ir ankstesnės teismų priimtos nutartys, koncesijos sutartis.
Taikos sutartyje numatyta, jog Savivaldybė nereikalaus nugriauti senų stoginių ir reklaminių vitrinų, kol bus įrengtos naujos stoginės pagal 2015 m. liepos 31 d. sudarytą koncesijos sutartį.
Savivaldybė įsipareigojo „JCDecaux Lietuva“ ne konkurso būdu, tai yra, tik pateikus reikalingus dokumentus ir išardžius visas stogines, išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą vitrinose bei kolonose maksimaliam teisės aktų nustatytam terminui – 5 metams. Savo ruožtu įmonė atsisakė 2015 m. vasario 20 d. skundo administracinėje byloje dėl Savivaldybės sprendimo neišduoti leidimų įrengti išorinę reklamą stoginėse ir vitrinose panaikinimo ir įpareigojimo išduoti tokius leidimus.
Taip pat įsipareigojo ateityje neturėti pretenzijų dėl leidimų įrengti išorinę reklamą stoginėse ir vitrinose.
„Reklamos arkos“ vadovo Kazimiero Kavaliūno įsitikinimu, taikos sutartimi buvo pažeista koncesijos sutartis, nes įmonei neleista vienu metu statyti daugiau nei 50 viešojo transporto stoginių, nors pagal sudarytą koncesijos sutartį „Reklamos arka“ sutartyje numatytais griežtais terminais įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti ne mažiau kaip 450 stoginių ir 26 reklaminius plotus.
Apskundė taikos sutartį
K.Kavaliūnas įsitikinęs, „JCDecaux Lietuva“ bei savivaldybei susitarus dėl leidimų išdavimo ne konkurso tvarka, bet kokie kitų įmonių prašymai išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą vitrinose bei kolonose bus atmesti. „JCDecaux Lietuva“ skirtos geriausios ir pelningiausios reklamos paslaugos teikimo vietos, dėl ko „Reklamos arkai“ daroma didelė žala. Taip pažeistas ir Konstitucijoje numatytas sąžiningos konkurencijos laisvės principas.
Naujoji valdžia atidarė duris, kurias buvo užtrenkęs teismas ir senoji kadencija. Nelegalūs „JCDecaux Lietuva“ reklaminiai įrenginiai Kaune stovi jau trečius metus.
Dėl to 2015 m. gruodį „Reklamos arka“ Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurioje buvo pasirašyta taikos sutartis. Motyvas – „Reklamos arka“ privalėjo būti įtraukta trečiojo asmens procesiniu statusu.
„Taikos sutartis vienas dalykas, bet kad „JCDecaux Lietuva“ net nesilaiko jos sąlygų ir naujus įrenginius stato net nelaukdama leidimo iš savivaldybės. O ši nekreipia dėmesio, kad panosėje vyksta nelegalios statybos. Grįžtame 15 metų atgal, kai pirmiausia pastatai namą, o paskui derini leidimus. Pagal taikos sutartį jie turėjo pradėti statyti, kai bus nuėmę visas stogines ir kitus reklaminius įrenginius“, – įsitikinęs K.Kavaliūnas.
Pasak jo, naujoji valdžia atidarė duris, kurias buvo užtrenkęs teismas ir senoji kadencija. Nelegalūs „JCDecaux Lietuva“ reklaminiai įrenginiai Kaune stovi jau trečius metus. Badė akis jie ir prieš pernai vykusius savivaldos rinkimus, kuomet stenduose puikavosi V.Matijošaičio vadovaujamo „Vieningo Kauno“ reklamos.
„Nusiiminėja dabar tas stogines „JCDecaux Lietuva“ sparčiai, nes taikos sutartimi jai, jei nusiardys stogines, leista nelegaliai įsirengti 40 naujų stendų pasirinktose vietose. Skuba, nes jei teisminiai procesai bus atnaujinti ir taikos sutartis pripažinta neteisėta, viskas apsivers aukštyn kojomis“, – teigė K.Kavaliūnas.
Kokiu pagrindu moka rinkliavas?
Tai, kad Kauno lauko reklamos rinka išsikraipiusi, pastebi ir kitas jos dalyvis – „Dizarto reklamos“ direktorius Mindaugas Vaitekūnas. Anot jo, keista, kad savivaldybė taip kardinaliai pakeitė savo nuomonę, atsisakydama laimėjimų teismuose bei, pažeidžiant visiems rinkos dalyviams galiojančias pačios savivaldybės sukurtas taisykles, pasirašė taikos sutartį, pagal kurią miesto centrinėje dalyje be konkurso ir be jokių papildomų investicijų į miesto infrastruktūrą dalina geriausias vietas.
Jei naujus reklaminius plotus galima gauti aktyviai bylinėjantis su savivaldybe, o po to užmezgant gerus ryšius, tai gal vertėtų tai įforminti lauko reklamos veiklą reglamentuojančiose taisyklėse?
„Po tokių netikėtų miesto valdžios sprendimų ir matant spaudoje publikuotas mero bei Ž.Fomovos nuotraukas kyla daug klausimų. Jei naujus reklaminius plotus dabar galima gauti aktyviai bylinėjantis su savivaldybe, o po to užmezgant gerus ryšius, tai gal vertėtų tai įforminti lauko reklamos veiklą reglamentuojančiose taisyklėse?“ – ironizavo M.Vaitekūnas.
Susidariusią situaciją 9 reklamines plokštumas Kaune valdančios įmonės vadovas įvertino taip: „Šeši „JCDecaux Lietuva“ priklausantys didelio formato reklaminiai įrenginiai stovi vietose, kuriose pagal Kauno miesto savivaldybės IVR Specialųjį planą ir jo sklaidos schemas negalėtų stovėti. Visos kitos įmonės savo reklaminius įrenginius iš IVR Specialaus plano neatitinkančių vietų išsikėlė arba perkėlė į kitas vietas. Ši įmonė – ne.
Kadangi stoginių konkursas seniai pasibaigęs ir yra naujas koncesininkas, tai stoginių leidimas irgi turėtų būti nebegaliojantis. Kolonų leidimas, kiek pamenu, irgi yra negaliojantis. Jei įmonė dirba be galiojančių leidimų, tai kyla klausimas: kokiu teisiniu pagrindu yra mokamos rinkliavos? Jei nėra pagrindo mokėti rinkliavas, tai ar vieną dieną nebus paprašyta jų grąžinti įmonei?”
Kalėdinė akcija – be konkurso
Ramiai stebėti staiga užgimusius ryšius tarp savivaldybės ir „JCDecaux Lietuva“ negali ir opozicijos atstovė, Kauno tarybos narė Jurgita Kupčinskienė, ankstesnio mero konservatoriaus Andriaus Kupčinsko žmona.
Įtardama, jog meras, vicemeras ir administracijos direktorius gali būti supainioję viešuosius ir privačiuosius interesus, 2015 m. gruodžio 31 d. ji kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Šių metų sausį gavo atsakymą, jog tyrimas nebus pradėtas. Tai – ne šios tarnybos kompetencija.
J.Kupčinskienė pastebėjo ir dar vieną įtartiną miesto valdžios bei „JCDecaux Lietuva“ susitarimą – kalėdinę kampaniją, kurios metu Vilniuje buvo iškabinta apie pusšimtis plakatų, kviečiančių „Kalėdas švęsti Kaune“.
Jos teigimu, tam Kaunas išleido apie 10 tūkst. eurų, o reklama buvo pateikta būtent „JC Decaux Lietuva“ priklausančiuose stenduose. Viešas konkursas dėl to nerengtas.
„Kelis kartus prašiau savivaldybės pateikti viešo pirkimo datą ir numerį. Nieko neatsakė. Pasidarė įdomu. Keista, jog įmonė „JCDecaux Lietuva“, ta, kuri bylinėjosi dėl konkurso, kuriame pati nedalyvavo, dėl kurios metus negalėjo būti įrengtos naujos stoginės, dėl kurios kentėjo visas miestas, dabar bando statyti tą miestą į vietą. Patys nenusikelia savo nelegalių reklamų, o duoda savivaldybę į teismą“, – piktinosi tarybos narė.
„JCDecaux“ prancūzas vadovas, pasak jos, prieš porą metų buvo atvykęs į Kauną, bandė daryti tuometei valdžiai spaudimą. Nepavyko. Prancūzas neseniai vėl lankėsi Kaune.
„Su nauja valdžia, kiek matau, ryšius atrado. O dar tos komandiruotės Paryžiuje, filmų žiūrėjimai, po kurių pasirašyta prieštaringa taikos sutartis. Smalsu, labai smalsu“, – tikino J.Kupčinskienė.
„JCDecaux Lietuva“ vadovė Ž.Fomova už kalėdinės Kauno akcijos reklamą įmonės stenduose Vilniuje tikino jokio atlygio negavusi. Tokia neatlygintinė socialinė reklama esą daroma ir kitiems miestams, kuriuose įmonė veikia. O veikia ji šešiose savivaldybėse.
„Tais atvejais, kai nėra komercinės reklamos, geriau yra patalpinti tokius plakatus, nei laikyti reklamos įrangą tuščią“, – paaiškino 15min Ž.Fomova.
10 tūkst. eurų bauda kas mėnesį
Savus argumentus pateikė ir Kauno miesto savivaldybė. Pasak jos administracijos direktoriaus G.Petrausko, svarbu prisiminti šios istorijos ištakas.
„2013 m. tuometinė valdžia paskelbė neskaidrų stotelių stoginių koncesijos konkursą. Jį laimėjo tik konkurso metu naujai įkurta bendrovė „Reklamos arka“, neturėjusi visiškai jokios patirties šioje srityje. Galima įtarti, jog konkurso sąlygos buvo sukurtos specialiai „Reklamos arkai“. Nes vėliau sutartimi jos buvo keičiamos. Netgi žinoma, jog šios įmonės vadovai, pasirašę sutartį, siekė parduoti savo verslą tai pačiai „JCDecaux Lietuva“, – patikino administracijos direktorius.
Neskaidraus 2013 m. konkurso pasekmės, anot jo, jaučiamos ir šiandien – įmonė nesugeba vykdyti savo įsipareigojimų ir bando nebūtais dalykais kaltinti kitus. Pagal koncesijos sutartį, iki šių metų sausio 17 d. „Reklamos arka“ turėjo Kaune įrengti ir „priduoti“ 130 naujų stoginių. Visas sutartyje numatytas stogines, t.y. 450, – iki vasario 17 d. Bendrovė paprašė šį terminą nukelti iki kovo 17 d.
Nuo kovo 18 dienos „Reklamos arka“ turės kasdien mokėti daugiau nei po 10 tūkst. eurų sutartyje numatytų baudų už vėlavimą.
„Sutartyje yra numatytos sankcijos, kurios siekia 29 eurus už vieną laiku nepastatytą stoginę per dieną. Iki numatyto termino nė viena stoginė nebuvo „priduota“. O tai reiškia, kad nuo kovo 18 dienos bendrovė turės kasdien mokėti daugiau nei po 10 tūkst. eurų sutartyje numatytų baudų už vėlavimą. Įmonės bandymai manipuliuoti viešąja nuomone yra spaudimas savivaldybei dėl minėtų sankcijų netaikymo“, – tikino G.Petrauskas.
Tai, jo teigimu, tik patvirtina nuogąstavimus, jog bendrovė buvo įkurta ne tam, kad realiai vystytų veiklą, o kad laimėjusi neskaidrų konkursą būtų parduota konkurentams. Su savo įsipareigojimais ji esą nesusitvarko.
Teismas patvirtino, tad legalu
Savivaldybės ir bendrovės „JCDecaux Lietuva“ pasirašyta taikos sutartis, anot G.Petrausko, buvo vienintelė reali išeitis iš susidarius padėties. Derantis dėl taikos sutarties sąlygų, valdžios tikslas buvo ir tebėra Kaune turėti viešojo transporto stotelių stogines. Šis reikalas buvo keleriems metams įstrigęs teismuose ir galėjo tęstis neribotą laiką, tad reikėjo padaryti nuolaidų.
„Taikos sutartį yra patvirtinęs Kauno apygardos administracinis teismas, todėl visos taikos sutartyje numatytos nuostatos atitinka įstatymus“, – pagrindinį argumentą metė administracijos direktorius.
Bet kokie teiginiai, pasak jo, apie galimą bendrovės „JCDecaux Lietuva“ protegavimą būtų logiški, jei ši įmonė gautų kažkokią naudą. Tuo tarpu realybėje yra priešingai. Bendrovės „JCDecaux Lietuva“ valdomų reklamos plotų kiekis Kaune per pastaruosius metus sumažėjo ir mažės toliau.
Derantis dėl taikos sutarties sąlygų, valdžios tikslas buvo ir tebėra Kaune turėti viešojo transporto stotelių stogines.
„Kai „Reklamos arka“ mus informuoja, kad yra pasiruošusi įrengti stotelių stogines tose vietose, kur stovi bendrovei „JCDecaux Lietuva“ priklausančios stoginės, pastaroji įmonė šias stogines nukelia. Niekas niekam nekliudo. Be to, daugelyje numatytų vietų niekad ir nestovėjo stoginės. Galėjo „Reklamos arka“ imtis statybų pirma tose vietose. Bet nesiėmė“, – rėžė G.Petrauskas.
Pasisakė jis ir dėl „JCDecaux Lietuva“ šešių stendų, neatitinkančių spec. sklaidos plano. Anot administracijos direktoriaus, bendrovė „JCDecaux Lietuva“ yra pateikusi prašymus juos perkelti. Rinkliavą už šiuos reklamos plotus bendrovė „JCDecaux Lietuva“ moka savanoriškai ankstesnės sutarties pagrindu. Už 2014 m. ji yra sumokėjusi iš viso 96,7 tūkst. eurų rinkliavų. Pagal šį rodiklį – daugiausiai iš visų bendrovių, kurios veikia Kaune.
Apkaltino konkurentą
„JCDecaux Lietuva“ vadovė Ž.Fomova įsitikinusi, jog konkurento „Reklamos arkos“ puolimas viešoje erdvėje – bandymas daryti įtaką teisminiams procesams.
„Taikos sutartį patvirtinęs teismas prieštaravimų teisės aktams neįžvelgė. Tačiau „Reklamos arka“ padavė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kol nėra jo sprendimo, taikos sutarties nekomentuosiu“, – pabrėžė Ž.Fomova.
Ji taip pat ėmė kalbėti apie neteisėtas 2013 m. konkurso sąlygas, surašytas pageidaujant kuo mažiau konkurso dalyvių.
„Iškart matėsi, jog koncesijos sandorio parametrai neužtikrins projekto gyvybingumo. Leistis į aferą – laimėti bet kokia kaina, o po to bandyti kažkokiais būdais keisti prisiimtus įsipareigojimus – negalėjome. Tai, kad konkurso sąlygos yra neadekvačios ir neatitinka geros verslo praktikos, mes informavome tuometinę valdžią, tačiau ji į tai nereagavo.
Nenuostabu, kad konkurse dalyvavo tik viena įmonė, kurios įstatinis kapitalas tesiekė 10 tūkst. Lt. Sutikite, gana keista, kai tokį projektą antrame pagal dydį Lietuvos mieste gauna ką tik įkurtas subjektas, pasiūlymą pateikęs po to, kai savivaldybė pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą.
Leistis į aferą – laimėti bet kokia kaina, o po to bandyti kažkokiais būdais keisti prisiimtus įsipareigojimus – negalėjome.
Vėliau įtarimai pasitvirtino – sutarties sąlygos gerokai skyrėsi nuo konkurso sąlygų. Savivaldybė padarė daug nuolaidų“, – patikino Ž.Fomova, pabrėžusi, kad vėliau teismas pripažino, jog buvo neleistinai nukrypta nuo konkurso sąlygų.
Anot jos, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo ir kitų nelabai gražių dalykų. Pvz., kad tam tikras konkurso komisijos narių susirašinėjimas buvo tiesiogiai persiųstas „Reklamos arkos“ vadovui.
„Mūsų nuomone, po to savivaldybė turėjo skelbti naują konkursą. Tačiau buvo sutarta pakeisti sutartį taip, kad ji labiau atitiktų konkurso sąlygas. Toliau ginčytis nenorėjome“, – paaiškino Ž.Fomova.
Daromų išimčių nejaučia
„JCDecaux Lietuva“ vadovės teigimu, „Reklamos arka“ teismų griebiasi ne dėl neva pažeistos konkurencijos, o dėl to, jog nori įbauginti savivaldybę: „Nelieskit mūsų, mes neliesim jūsų“.
Ž.Fomovos teigimu, „JCDecaux Lietuva“ problemos su leidimais prasidėjo tuomet, kai įmonė apskundė savivaldybės ir „Reklamos arkos“ sudarytą sutartį. Prašymus leidimų, dėl kurių kilo ginčas, pratęsimui „JCDecaux Lietuva“ pateikė bendra tvarka, pagal tuo metu galiojusias taisykles. Savivaldybė atsisakė išduoti leidimus. Teismai tokį atsisakymą pripažino nepagrįstu.
„Savivaldybė vėl atsisakė, mes vėl apskundėme ir vykstant bylai sutarėme ginčą baigti taikos sutartimi. Kas yra galima ir teisėta. Pagal taikos sutartį „JCDecaux“ leidimus gali gauti tik po to, kai pateikiami visi pagal nustatytus teisės aktus reikalingi dokumentai. Vėlgi, jokių išimčių iš bendros tvarkos.
Galiausiai, „JCDecaux“ sutiko nusikelti savo įrangą iš tų vietų, kuriose „Reklamos arka“ ketina statyti savo įrangą. Taigi mūsų turimų reklamos plotų skaičius ne didėja, o mažėja. Dabar turime iki 100 transporto stotelių, tačiau jos yra nuolatos išmontuojamos. Kitų reklamos infrastruktūros vienetų yra apie 74 “, – pabrėžė Ž.Fomova.
Dabar „JCDecaux Lietuva“ turi iki 100 transporto stotelių, tačiau jos yra nuolatos išmontuojamos. Kitų reklamos infrastruktūros vienetų Kaune yra apie 74.
Informacijos apie šešių reklaminių stendų prieštaravimus spec. sklaidos planui ji esą neturinti. Tik tikino, kad rinkliava yra mokama už visą įmonės eksploatuojamą įrangą.
„Nesąžiningi verslininkai rankų nesukios“
Pasiteiravus dėl viešoje erdvėje fiksuojamų jos artimų ryšių su Kauno miesto meru, Ž.Fomova išsigynė į krepšinio čempionatą Prancūzijoje vykusi kartu su juo. Tiesiog atsirado viename lėktuve.
„Dalyvauju įvairiuose renginiuose, kaip ir daug kitų įmonių vadovų. Jų metu tenka sutikti įvairių žmonių. Taip, kartais sutinku ir Kauno miesto merą. Tačiau mūsų bendravimas yra normalus, neperžengiantis jokių interesų konflikto ribų“, – išsigynė Ž.Fomova.
Nesąžiningi verslininkai nei mums, nei Kaunui rankų nesukios, – patikino Kauno miesto meras.
Pasiaiškino ji ir dėl vėlesnės įmonės plėtros vadovo Dariaus Jasiukaičio kelionės į Paryžių, kuriame jis buvo užfiksuotas su Kauno miesto delegacija. Ši, pasak jos, vyko į susitikimą su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi UNESCO Arūnu Gelūnu. Tuo pačiu „JCDecaux Lietuva“ pakvietė savivaldybės atstovus susipažinti ir su Paryžiaus viešosios infrastruktūros objektais.
„Buvo pristatytos naujausios tendencijos ir technologiniai sprendimai šioje srityje. Kelionę organizavo ir finansavo pati savivaldybė. Tai – normali praktika, kadangi viešosios infrastruktūros sprendinių neperkelsi į kitą vietą vien demonstravimo tikslais. Norint susidaryti apie juos įspūdį, reikia pamatyti. Paryžius šia prasme – pirmaujantis pasaulio miestas“, – teigė ji.
Savo nuomonę dėl asmeninių ryšių su Ž.Fomova pareiškė ir meras V.Matijošaitis.
„Tapęs meru, neradau nei vienos normalia verslo logika paremtos sutarties, sudarytos tarp savivaldybės ir verslo. Neradau nė vienos sutarties, kuri gintų miesto ir miestiečių interesus. Šią blogą praktiką naikiname.
Ir noriu pabrėžti, kad jokie privataus verslo atstovai – nei vyrai, nei moterys – mano ar mano komandos sprendimams nedarė įtakos, nedaro ir nedarys. Mano komandoje yra daug verslą ir jo subtilybes išmanančių žmonių, todėl nesąžiningi verslininkai nei mums, nei Kaunui rankų nesukios“, – patikino Kauno miesto meras.
