Centrinio banko teigimu, tokios pozicijos laikosi daugiau kaip pusė apklaustų įmonių vadovų ar finansininkų.
„Daugiau didelių nei mažų ir vidutinių įmonių atstovų apklausoje teigė, kad jų įmonių finansinė būklė atsikurs greičiau – trumpiau nei per du mėnesius. Tačiau verslas kur kas atsargiau nei anksčiau vertina veiklos perspektyvas dėl makroekonominės padėties neapibrėžtumo ir galimos koronaviruso antrosios bangos”, – pranešime sakė LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas.
Tik 14 proc. apklaustų įmonių per artimiausius 12 mėnesių planuoja didinti darbuotojų skaičių ir vos 13 proc. didinti atlyginimus. Pernai didinti darbo užmokestį planavo kas antra įmonė.
Šiemet 17 proc. punktų daugiau įmonių prognozuoja eksporto traukimąsi nei augimą. Pernai jo augimo tikėjosi 20 punktų daugiau nei traukimosi. Pesimistiškiausiai į galimą eksporto augimą šiemet žvelgė vidutinės įmonės.
Pramonės įmonės tikisi didesnio eksporto sumažėjimo nei kitos. 39 proc. įmonių artimiausiu metu plėstis į naujas rinkas neplanuoja. Tačiau nemaža dalis jų kaip patraukliausią plėtrai rinką ir toliau mato Europos Sąjungą.
„Iki pandemijos buvusi gana gera įmonių finansinė padėtis padėjo joms lengviau atlaikyti tą iššūkį ir pusė jų nesinaudojo finansinės pagalbos priemonėmis ar kitais šaltiniais. Iš pagalbos verslui priemonių verslas aktyviausiai – daugiau nei trečdalis apklaustųjų – naudojosi už prastovas teikiamomis valstybės darbo užmokesčio subsidijomis“, – sakė P. Morkūnas.
Jei ekonomikos sunkmetis tęstųsi ir 2021 metais, dažniausiai įmonės ryžtųsi mažinti kitas, ne darbo sąnaudas. Nemažai jų atidėtų investicijas, o kai kurios intensyvintų kitų rinkų paieškas. Be to, jos pasinaudotų valstybės pagalba.
Naujausia ne finansų įmonių apklausa Lietuvos banko užsakymu atlikta gegužės-birželio mėnesiais, joje dalyvavo 501 įmonė.