„Per pandemiją namų ūkiams smarkiai susitaupė, nes buvo apribotos vartojimo galimybės – nebuvo, kur išleisti (pinigų – BNS). Taupymo norma, ta dalis, kurios nuo pajamų vartotojai neišleidžia, o pasilieka sutaupyti, buvo smarkiai išaugusi. Tai svarbu todėl, kad prognozuojant į ateitį, darome prielaidą, kad taupymo norma mažės ir tai lemia, kad vartojimas turėtų išaugti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Ekonomikos departamento direktorė.
Pasak K.Tamoševičienės, vartojimą skatins ir mažėjantis nedarbas bei augantys atlyginimai.
„Apie 5 proc. mažiausiai (augs darbo užmokestis – BNS) beveik visose veiklose“, – prognozavo LB atstovė.
Anot jos, spaudimą darbo užmokesčio didėjimui skatins ir tam tikrų sričių darbuotojų trūkumas. K.Tamoševičienė tuo pačiu įspėjo, kad Lietuvoje darbuotojų atlyginimai auga sarčiau negu produktyvumas.
„Mūsų atlyginimai mažesni už Europos Sąjungos vidurkį ir tas atotrūkis yra didesnis nei produktyvumo. Tai reiškia tas spartesnis atlyginimų augimas kaip ir uždarinėja tą skirtumą tarp produktyvumo ir atlyginimo dydžio“, – aiškino ji.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo Ričardo Sartatavičiaus, skirtumas tarp minimalios algos ir darbo našumo augimo pasiekė keturis kartus.
„Atlyginimas auga keturis kartus daugiau nei darbo našumas“, – skaičiavo jis.
K.Tamoševičienės teigimu, LB planuoja šalies darbo jėgos produktyvumo rodiklius įvertinti pagal sektorius.
