„Kredito unijos pradėjo aktyviau skolinti juridiniams asmenims, jiems suteiktos paskolos augo sparčiau nei gyventojams. Pirmojo ketvirčio kredito unijų sistemos veiklos rezultatai nuteikia optimistiškai, tačiau dėl padėties neapibrėžtumo, susijusio su COVID-19 pandemijos poveikiu ekonomikai, kredito unijos ir toliau turėtų stiprinti kapitalo bazę“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Augantis kreditavimas palankiai veikė sektoriaus veiklos rezultatą – kredito unijos uždirbo 16,5 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 27,3 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Kaip paprastai, didžiausią kredito unijų pajamų dalį (82,7 %) sudarė palūkanų pajamos.
2021 m. pirmąjį ketvirtį kredito unijos iš viso uždirbo 2,3 mln. Eur pelną: 52 kredito unijos uždirbo 2,4 mln. Eur pelną, o 8 – patyrė 0,1 mln. Eur nuostolį. Veiklos rezultatui įtakos turėjo vertės sumažėjimo išlaidų atkūrimas, sudaręs –0,6 mln. Eur (prieš metus buvo –0,2 mln. Eur).
Dėl padidėjusio pajinio kapitalo ir toliau augančių terminuotųjų indėlių kredito unijų turtas išaugo 1,1 proc. ir sudarė 975,4 mln. Eur, arba 2,5 proc. bankų sektoriaus turto (prieš metus – 2,6 %).
Kredito unijų priimti indėliai nuo metų pradžios išaugo 2,5 mln. Eur (0,3 %) ir sudarė 846,3 mln. Eur. Terminuotieji indėliai, sudarantys beveik 70 proc. visų indėlių, padidėjo 18,1 mln. Eur, o neterminuotųjų indėlių sumažėjo 15,6 mln. Eur.
Didžiausią indėlių portfelio dalį (93,8 %) sudarė gyventojų indėliai. Lietuvos banko duomenimis, nuo metų pradžios palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 16 kredito unijų, o vidutinė palūkanų norma už šiuos indėlius sudarė 1,1 proc.
Reikšmingiausią kredito unijų turto dalį (70,8 %) ir toliau sudarė suteiktos paskolos. Nuo metų pradžios jų grynoji vertė padidėjo 25,2 mln. Eur, arba 3,8 proc. Pirmojo ketvirčio pabaigoje kredito unijos savo nariams buvo suteikusios 690,2 mln. Eur paskolų. Skolinimas gyventojams išaugo beveik 15 mln. Eur (2,8 %) – iki 544,8 mln. Eur, įmonėms – 10,2 mln. Eur (7,6 %) – iki 145,3 mln. Eur.
Kredito unijų paskolų portfelio struktūra beveik nepakito – gyventojams suteiktos paskolos sudarė 78,9 proc. paskolų portfelio. Daugiausia augo būsto paskolos (13,2 mln. Eur), o šių paskolų dalis sudarė daugiau kaip 40 proc. viso paskolų portfelio.
Per šių metų pirmąjį ketvirtį kredito unijų specialieji atidėjiniai paskoloms sumažėjo 1,5 mln. Eur ir 2021 m. balandžio 1 d. sudarė 5,8 mln. Eur, o specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis sumažėjo nuo 1,1 iki 0,8 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo sumažėję vienos kredito unijos specialieji atidėjiniai. Eliminavus šią įtaką, specialiųjų atidėjinių sumažėjimas sudarytų 0,5 mln. Eur.
Apžvelgiamu laikotarpiu ilgiau kaip 60 d. vėluojamų grąžinti paskolų apimtis padidėjo nuo 2,7 iki 3 proc., taip pat išaugo neveiksnių paskolų dalis – iki 9 proc. paskolų portfelio (praėjusį ketvirtį sudarė 8,8 %,). Per šių metų pirmąjį ketvirtį 33 kredito unijų paskolų portfeliuose daugėjo paskolų, kurių skolinius įsipareigojimus vėluojama vykdyti ilgiau negu 60 d. iš eilės, todėl ateityje šios kredito unijos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų, o tai gali neigiamai paveikti jų veiklos rezultatą ir kapitalą. Tikėtina, kad spartesnį paskolų kokybės rodiklių blogėjimą amortizavo laikinos valstybės pagalbos šalies ūkiui priemonės, tačiau ir toliau vienas aktualiausių klausimų yra tinkama paskolų kokybės kontrolė ir kredito rizikos valdymas.
Pajinis kapitalas padidėjo 1,5 mln. Eur (2,7 %) – iki 58 mln. Eur. Tai sietina su didėjančiu kapitalo poreikiu augant kredito unijų skolinimo apimčiai ir kredito unijų, persitvarkančių į specializuotus bankus, pajinio kapitalo didėjimu. Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, padidėjo iki 56,3 mln. Eur, o jų dalis pajiniame kapitale – 0,4 proc. p. ir sudarė 97,1 proc. Kitą pajinio kapitalo dalį sudarantys netvarūs papildomi pajai sudarė 1,7 mln. Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. netvarūs pajai neįtraukiami į kredito unijos perskaičiuotą kapitalą, naudojamą apskaičiuojant su kapitalu susijusius veiklos riziką ribojančius normatyvus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) grupė, vienijanti 45 kredito unijas, Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupė, vienijanti 11 kredito unijų, ir 4 persitvarkančios į specializuotus bankus kredito unijos – iš viso 60 kredito unijų, vienijančių beveik 165 tūkst. narių. Be pagrindinės buveinės, kredito unijos paslaugas teikė 56 struktūriniuose padaliniuose. 2021 m. pirmąjį ketvirtį 1 persitvarkanti kredito unija kreipėsi į Lietuvos banką dėl specializuoto banko licencijos gavimo.
Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus. Be finansinių paslaugų teikimo savo narėms, centrinės kredito unijos stebėjo ir tikrino jų prisiimamą riziką, pagal poreikį palaikė jų likvidumą.
