Vyriausybė nuo pirmadienio, vasario 15 dienos, leido atnaujinti veiklą parduotuvėms, kioskams ir paviljonams (išskyrus esančius turgavietėse), kurių patalpų plotas neviršija 300 kv. m ir kurie turi tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai. Apie tai daugiau galima skaityti čia.
Taip pat duris galės atverti gėlių prekeiviai bei grožio meistrai.
Kirpyklose netyla telefonai
Bene daugiausiai susidomėjimo sulaukė kirpyklos, kurios pradės veikti nuo pirmadienio. Rezervuoti laikų į kirpyklas vienas po kito jau skambina du mėnesius nesikirpę klientai.
Vyrų kirpyklos „Firm Vilnius Barbershop“ Vilniuje vadovė Viktorija Razumienė 15min pasakojo, kad skambučiai prasidėjo iškart po Vyriausybės posėdžio, kuriame priimtas sprendimas nuo pirmadienio leisti veikti grožio paslaugoms. Populiariausia užsisakoma paslauga – kirpimas.
„Jau pildome pirmąsias rezervacijas. Žmonės iš karto po žinių paskelbimo pradėjo skambinti. Tikrai yra poreikis šitų paslaugų, bet nemanau, kad visiems, nes kiekvienas pagal save sprendžia, ar saugu“, – didelio antplūdžio nesitiki V.Razumienė.
„Figaro“ grožio salonų rinkodaros vadovė Julija Šalc pritaria, kad trečiadienį, nuskambėjus žiniai apie atnaujinamas grožio paslaugas, ir šiame tinkle pasipylė užsirašyti norinčių klientų skambučiai.
„Užsakymų bumas tikrai yra. Aktualiausia paslauga – kirpimas, ypač vyrų“, – 15min sakė J.Šalc.
Atsidaryti ruošėsi jau praėjusią savaitę
Kirpyklose vienam klientui turi būti užtikrintas ne mažesnis negu 20 kv. metrų plotas, tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad veikti galės ir mažesnės, tačiau jose turės būti tik vienas klientas.
J.Šalc tvirtino, kad nors „Figaro“ salonai yra erdvūs ir Vyriausybės reikalavimas įmonei atrodo tinkamas, visi meistrai vienu metu dirbti negalės.
„Kas trečias meistras dirbti negalės. Žiūrėsime, gal pamainas ilginsime, grafikus sudarinėsime. O dėl to nukentės klientas, nes kai kuriems gali tekti ilgiau palaukti savo eilės, ir verslas, nes pinigų srautas nebus toks, koks galėtų būti“, – aiškino grožio salonų atstovė.
Visgi ji pabrėžė, kad nepaisant ribojimų, grožio paslaugų sektorius džiaugiasi galintis pagaliau pradėti dirbti.
„Nuotaikos labai geros, nes pagaliau galime dirbti – sąlygos nėra auksinės, apie kurias svajojame, finansinė našta labai didelė, tačiau reikia galvoti ir apie žmones – jei visi saugiau laikytųsi, gal greičiau išeitume iš karantino“, – svarstė pašnekovė.
„Firm Vilnius Barbershop“ kirpyklai ploto reikalavimas vienam klientui nepatogumų taip pat nesukels, nes grožio salonas įsikūręs erdviose atskirose patalpose. Ši sostinės kirpykla duris atvers jau pirmadienį.
Kirpyklos vadovė pasakojo, kad viltys atsidaryti jau buvo sukilusios praėjusią savaitę, kai ekonomikos ir inovacijų ministrė užsiminė apie galimus atlaisvinimus. Vyriausybei perkėlus šio klausimo svarstymą visus keliolika jau priimtų užsakymų teko atšaukti. Tad šį kartą kirpyklos kolektyvas didelių vilčių stengėsi nepuoselėti.
„Vyriausybės sprendimu labai džiaugiamės. Ne tai, kad nesitikėjome, bet nedrįsome svajoti, bijojome nusivilti, nes praėjusią savaitę galvojome, kad tikrai leis ir teko nusivilti. Praėjusią savaitę paskelbėme rezervacijų pradžią, o po to žiūrėjau visą Vyriausybės posėdį, laukiau žinių ir nesupratau, kodėl niekas apie tai nekalbėjo“, – sakė pašnekovė.
Beje, grožio salonų „Figaro“ tinklas dar nežino, kiek tiksliai salonų galės pradėti dirbti. Tinklui priklauso 4 salonai, turintys atskirus įėjimus iš lauko, ir 3, esantys prekybos centruose. Dėl išaiškinimo, ar galės dirbti prekybos centruose esančios kirpyklos, įmonė kreipėsi į Vyriausybę.
Turgaus prekeiviai – nepatenkinti
Tuo tarpu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė džiaugėsi, kad pirmas žingsnis yra žengtas ir vylėsi, kad Vyriausybė netrukus jau žengs ir antrąjį žingsį, kuriuo atvers didesnius verslus.
Pasak D.Matukienės, verslai pirmadienį bus pasirengę atsidaryti, nes verslininkai pastaruoju metu buvo labai įsitempę – pinigų nėra, parama neateina, reikia maitinti šeimas, mokėti nuomas ir komunalinius mokesčius.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad laimingi nesijaučia tie verslai, kurie vis dar negalės veikti – prekeiviai, įsikūrę paviljonuose turgavietėse, ar parduotuvėlės didžiuosiuose prekybos centruose bei neturinčios atskirų įėjimų, o taip pat paslaugų teikėjai, kaip sporto klubai, kino teatrai.
„Tikiuosi, kad dar sekanti savaitė ir bus įmanoma aptarti, diskutuojant su ministerija, Vyriausybe tuos saugius žingsnius, kuriuos galima padaryti“, – sakė D.Matukienė.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė pritarė, kad smulkiųjų verslininkų tarpe tikėtasi platesnio atlaisvinimo. Turgaus prekeiviai nusivylę, nes negalės veikti tie, kurie įsikūrę turgaviečių paviljonuose ir kioskuose.
„Kodėl atlaisvinama turgavietėse lauko prekyba, parduotuvėse galima įeiti po vieną, bet kioskuose, paviljonuose, kurių viena siena yra atvira į lauką, prekiauti negalima. Jei negalima tokiuose statiniuose prekiauti, tai žmonės išsineš prekes į lauką, apkabinės paviljoną, kaip margutį, ir prekiaus“, – stebėjosi Z.Sorokienė, mananti, kad tokie apribojimai nereikalingi.
Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį tvirtino, kad prioritetas skiriamas laisvinti veiklas, kurios vyksta lauke.
„Jei maistu prekiaujama lauke, tai ir žieminėmis pirštinėmis galima prekiauti. Tuo tarpu paviljonai kai kuriose turgavietėse dideli – kadangi didžiųjų plotų prekybos centruose neatidarėme, nes neleidžia situacija, dėl to ir apsiribojome lauko prekyba“, – aiškino ministrė.
Tuo tarpu prekybininkų atstovai trečiadienį paragino Vyriausybę paspartinti parduotuvių prekybos centruose atidarymą, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad sprendimai priklausys nuo epidemiologinės situacijos.
Į vidų klientų vis tiek neleis
Beje, nors smulkieji verslininkai sveikina Vyriausybės sprendimą laisvinti karantino ribojimus, kai kurie įmonių vadovai mano, kad pradėti prekybą viduje dar per anksti.
Gėlių salono „Verkių gėlių turgus“ vadovas Andrius Plesevičius pastaruosius du mėnesius gėles pardavinėjo internetu – parduotuvėje buvo tik gėlių atsiėmimo punktas. Verslininkas 15min informavo, kad tokiu būdu suprekiaudavo apie 60 proc. buvusių apimčių.
Tad nuo pirmadienio A.Plesevičius ir toliau tęsti veiklą panašiu būdu – klientai gėles galės apžiūrėti iš tolo, tačiau į vidų nebus įleidžiami.
„Mes į vidų neįleidinėsime. Tiesiog per stiklą dirbsime – paduosime puokštę, bet į vidų neleisime, nes saugomės ir patys, ir saugome klientus. Jei susirgs nors vienas iš 20 kolektyvo narių ir teks užsidaryti savaitei, tai gėlių nei išparduosi, nei užšaldysi“, – aiškino verslininkas.
Beje, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paragino parduotuvių ir grožio salonų darbuotojus iki pirmadienio pasitikrinti nuo COVID-19.
Anot jo, testas bus nemokamas, jam užsiregistruoti galima elektroninėje erdvėje arba skambinant į koronaviruso liniją.
Idėjos kreiptis į teismą neatsisako
Nors Vyriausybė ir pradėjo laisvinti karantiną, D.Matukienė tvirtino, kad verslas neatsisako savo idėjos kreiptis į teismą dėl diskriminacinių sąlygų. Smulkieji prekybininkai piktinasi, kad kol jie buvo uždaryti per karantiną, didieji prekybos tinklai pardavinėjo ne tik maisto produktus, bet ir ne pirmo būtinumo prekes.
„Tas ieškinys tikriausiai bus, bet tai nereiškia, kad bus reikalaujama finansinio atlyginimo. Yra diskriminacijos klausimas, todėl manau, kad visiems būtų geriau, kad turėtume vieną bendrą supratimą, kas turėtų būti nutarimuose“, – kalbėjo D.Matukienė.
