S.Skvernelis ir R.Karbauskis drauge siūlo, kad lengvata būtų taikoma visai periodikai, išskyrus erotinio, smurtinio pobūdžio, profesinės etikos nesilaikančius leidinius, taip pat spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 80 proc. viso leidinio ploto.
„[Siūlymo] tikslas – pagalba regioniniams spaudos leidiniams, toliau kultūrinė spauda – antras interesas“, – 15min komentavo LVŽS frakcijos Seime seniūnas R.Karbauskis.
Biudžete lengvata nenumatyta
Jeigu įstatymo projektą teiktų Vyriausybė, anot R.Karbauskio, būtų sugaišta daug laiko, o dabar, kai esą yra finansinių galimybių, bandoma jį priimti jau 2019 metams.
„Aš taip suprantu, premjeras, kuris pasirašė įstatymo pataisą, matyt, gavo Finansų ministerijos patikimą, kad lėšos galimos surasti, biudžetas dėl to nepatirs kažkokių didelių praradimų, kurie būtų nepakeliami“, – dėstė parlamentaras.
Teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad Seimui priėmus siūlymą, kitų metų valstybės biudžetas netektų apie 2 mln. eurų pajamų.
Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė 15min informavo, kad Seimui pateiktame 2019-ųjų biudžeto projekte lengvatinis 5 proc. PVM tarifas periodiniams leidiniams nėra numatytas.
„Vyriausybė, Seimui teikdama patikslintą biudžeto projektą, kompleksiškai vertins visus gautus pasiūlymus, susijusius su išlaidų ir pajamų pokyčiais, įskaitant ir šį minėtą siūlymą, ir spręs, ar jiems pritarti“, – atsiųstame komentare nurodė ji.
Klausimas LVŽS neaktualus
Klausiamas, ar siūlymas dėl PVM lengvatos periodikai yra naudingas LVŽS, kartais išleidžiančiai laikraščius „Naisių žemė“ ir „Už žemę ir žmogų“, R.Karbauskis tvirtino, kad ši tema partijai neaktuali, nes jų spauda neperiodinė.
Kultūros ministerija anksčiau skelbė, kad „valstiečių“ leidinys „Naisių žemė“ – tęstinis, bet ne periodinis, nes leidžiamas skirtingu dažnumu.
„Kadangi čia kalbama apie periodinius leidinius, o partija, ne tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet ir kitos partijos, leidžia neperiodinius leidinius, jų nepaliečia. Jeigu būtų dėl šito kažkokia abejonė, reikėtų iš karto į tai reaguoti. Jeigu paliestų, aš iš karto sakyčiau“, – aiškino politikas.
Periodiniu leidiniu yra laikomas Lietuvos socialdemokratų leidžiamas „Socialdemokratas“. Jam siūloma lengvata galiotų.
Pasiūlė su niekuo nesitarę
R.Karbauskis teigė, kad mokestinė iniciatyva nesusijusi ir su artėjančiais rinkimais, vyksiančiais 2019 ir 2020 metais.
„Nereikėtų ieškoti politinio intereso. Jūs puikiai suprantate, kad žiniasklaidos priemonės, apie kurias mes šnekame, tikriausiai nė vienoj nerasite kažkokio reikiamo šnekėjimo apie vykdomąją valdžią.
Jūs paskaitykite „Lietuvos rytą“, „Valstiečių laikraštį“, regioninę spaudą, jūs ten nerasite teigiamų publikacijų. Nerasite nė vieno žiniasklaidos priemonės, nei regioninės, nei centrinės, atstovo Lietuvoje, su kuriuo būtų šnekėta apie šią lengvatą“, – teigė R.Karbauskis ir leido suprasti, kad prielaida, jog siūlant lengvatą norima sulaukti politinio žiniasklaidos palaikymo, yra neteisinga.
D.Radzevičius: PVM lengvata nepapirks
Kad kokia nors lengvata galėtų papirkti šio laikmečio visuomenės informavimo priemones, teigia netikintis ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Nelabai tikiu, kad PVM [lengvata] spaudai, internetui ar televizijai galėtų kažkokiu būtu nupirkti šiandieninę žiniasklaidą. Juo labiau, – tikrai ne valdžia. Nemačiau nė vienos valdžios, kuriai būtų pavykę tai padaryti dėl piktų kėslų. Jeigu gerais tikslais, tai duok Dieve“, – kalbėjo jis.
Anot D.Radzevičiaus, visos žiniasklaidos, ne tik spaudos, situacija pablogėjo nuo 2009-ųjų, kai buvusio premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė PVM tarifą spaudiniams pakėlė nuo 5 iki 19 proc., žurnalistams mažėjo atlyginimai.
Į klausimą, kodėl valdžia PVM lengvatą siūlo dabar, LŽS pirmininkas atsakymo neturėjo.
„Nė vienas mes iš spaudos PVM tikrai negyvenam, – teigė jis. – Reikėtų jų pačių klausti, kas čia juos inspiravo.“
O vėliau pridūrė: „Jeigu žiniasklaidai kas nors netrukdoma, ir tai gerai.“
Rėmimo fondo pertvarka – reikšmingiau
D.Radzevičiaus žiniomis, siūloma lengvata aktuali kultūrinei ar regioninei spaudai, tačiau ne žurnalams.
„Atkreipsiu dėmesį, kad dalis spaudos senokai spausdinasi Latvijoje arba Lenkijoje. Lengvatos gali būti labiau aktualios tiems, kurie čia turi spaustuves ir kitus verslus, susijusius su spauda. Būtent dėl PVM dydžių skirtumo, Pietų ir Šiaurės Lietuva, ir netgi rytinė dalis, yra emigravę – kiek aš žinau, „Utenos diena“ jau senokai Lenkijoj spausdinasi“, – kalbėjo žurnalistų bendruomenės atstovas.
Komentuodama politikų iniciatyvą Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė, savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorė Monika Krikštopaitytė tikina, kad lengvata reikalinga, bet esminės įtakos žiniasklaidos organizacijų veiklai ji neturės.
Pasak jos, kultūrininkams svarbesnis ne lengvatos, o Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkos klausimas.
„Posėdžiuose nelabai aišku, kokie yra [pertvarkos] tikslai. Lengvata, ar ji bus, ar nebus... Svarbus bendras vaizdas. Jeigu bus pakeičiamas rėmimo modelis, klausimas, koks jis bus, kaip atrodys kultūros atstovavimas [...]. Jei tai bus nišinis, su mažu biudžetu getas kultūros spaudai, tai nebus joks pasiekimas, net jeigu tai bus trejų metų programinis rėmimas“, – svarstė M.Krikštopaitytė.
Jos teigimu, rezultatai po reformos, įkūrus Žiniasklaidos rėmimo fondą, parodys, ar kultūrinė spauda gali išsilaikyti ir kaip ji gali keistis.
„Mums svarbu, kad esminiai dalykai pasikeistų“, – teigė Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovė.
R.Karbauskio pažadas: kultūrininkams sąlygos nepablogės
Siekdamas keisti žiniasklaidos rėmimo modelį, Seimo Kultūros komitetas yra sudaręs darbo grupę. R.Karbauskis tikino, kad ji aktyviai dirba, yra sutarta dėl pertvarkos matmenų.
„Esame darbinėj stadijoj. Suprantu, kad klausimai nėra iki galo atsakyti, bet yra absoliutus geranoriškumas, absoliutus sutarimas [...] Galiu tik užtikrinti, kad kultūrinė žiniasklaida turės labai svarbią poziciją, – sakė politikas. – Tikrai nepasikeis požiūris, nepablogės sąlygos, kuriomis remiama kultūrinė žiniasklaida.“
Valdančiųjų lyderis teigė, kad kitąmet parama žiniasklaidai vis dar bus skirstoma per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bet, jo įsitikinimu, darbo grupei pavyks parengti naują rėmimo modelį, jis bus pritaikytas 2020 metais.
