Jei šių metų pirmą ketvirtį lietuviai Lenkijos parduotuvėse išleido 300 mln. zlotų (apie 70 mln. eurų), antrą ketvirtį tautiečiai jose paliko jau 430 mln. zlotų (97 mln. eurų).
Beje, įdomu ir tai, kad remiantis antrojo ketvirčio duomenimis, Lenkijoje apsilankė 1,54 mln. lietuvių.
Tiesa, lietuvių paliekamos sumos toli gražu nesiekia vokiečių išlaidų – šie balandžio–birželio mėnesiais išleido 4,7 mlrd. zlotų (1,04 mlrd. eurų).
Tiesa, kaip pastebi kainų stebėjimo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas, Lietuva lenkia Vokietiją vidutine krepšelio suma – vokietis Lenkijoje vidutiniškai išleido 234 zlotus (52 eurus), o lietuvis – 279 zlotus (62 eurus).
P.Čepkauskas, be kita ko, prognozavo, kad trečią ketvirtį lietuvių Lenkijoje išleistos sumos gali būti dar didesnės.
„Trečias ketvirtis bus galingas, nes labai daug kas Lenkijoje turistavo, važiavo po kurortus. Mano socialinis burbulas buvo ypatingai lenkiškas – žmonės leido laiką tai kalnuose, tai prie jūros“, – sakė P.Čepkauskas.
Dažno kaimyninėje šalyje apsiperkančio tautiečio krepšelis, anot jo, susiformuoja iš pieno produktų, mėsos bei alkoholio.
„Taip pat perkami vaistai, nes čia kainos skiriasi ir dvigubai. Aišku, kai kurių pavadinimai neatitinka lietuviškų, nes skirtingose rinkose tas pats prekės ženklas gali naudoti kitą, komercinį pavadinimą. Perkamos ir prekės vaikams - sauskelnės, vaikiški mišinukai“, – vardijo P.Čepkauskas.
Lietuviai įsigyja ir statybinių prekių, buitinės chemijos, prieš rugsėjo 1-ąją pirko mokyklines prekes.
„Prieš rinkimus dar turime situaciją, kai jie padidino degalų kainų skirtumą, tai lėmė ir pakritęs zloto kursas. Jei vasarą degalai buvo 8–10 centų pigesni nei Lietuvoje, dabar jau yra 30 centų“, – nurodė pašnekovas.
