Libaniečiai susiduria su įvairių prekių ir produktų trūkumų, pradedant benzinu ir baigiant vaistais, o laikinoji vyriausybė svarsto mažinti subsidijas, kurių ji nebegali sau leisti.
Vietos valiuta juodojoje rinkoje yra praradusi daugiau nei 90 proc. savo vertės, tačiau centrinis bankas importuotojams pardavinėjo JAV dolerius kur kas palankesniu oficialiu kursu, kad padengtų didelę importuotų vaistų išlaidų dalį.
Vaistų „importas beveik visiškai sustojo pastarąjį mėnesį“, sakoma farmacijos produktų importuotojų asociacijos pranešime.
Pasak sindikato, centrinis bankas neskyrė pažadėtų JAV dolerių sumokėti tiekėjams užsienyje, kuriems importuotojai nuo gruodžio mėnesio yra skolingi daugiau nei 600 mln. JAV dolerių, todėl importuotojai negali gauti naujų kredito linijų.
„Baigėsi bendrovių importuoti šimtai vaistų, skirti lėtinėms ir nepagydomoms ligoms gydyti ir kontroliuoti“, – perspėjama pranešime.
„Dar šimtų vaistų atsargos baigsis iki liepos, jei nepavyks kuo greičiau atnaujinti importo“, – pridūrė importuotojos.
Sindikato vadovas Karimas Gebara naujienų agentūrai AFP teigė, kad kai kurių vaistų širdies ligoms, aukštam kraujospūdžiui, diabetui, vėžiui ir išsėtinei sklerozei gydyti jau nebėra.
Jei nieko nebus padaryta, „padėtis taps katastrofiška iki liepos pabaigos, o „šimtai tūkstančių pacientų“ neteks galimybės įsigyti vaistų, perspėjo jis.
Ketvirtadienį šalies prezidentas Michelis Aounas (Mišelis Aunas) pranešė, kad kadenciją baigiantys ministrai ir centrinio banko vadovas sutiko „toliau subsidijuoti vaistus ir medicinos priemones“, kuriuos pagal prioritetą atrinko sveikatos ministerija.
Libano vyriausybė atsistatydino po mirtino sprogimo Beiruto uoste praėjusių metų rugpjūčio 4 dieną, tačiau giliai susiskaldžiusi politinė klasė nesugebėjo susitarti dėl naujo kabineto, kuris išvestų valstybę iš krizės.
