Daugiausiai naujų parduotuvių atidarė „Lidl Lietuva“ – 11, tačiau visų penkių didžiųjų rinkos dalyvių plėtra buvo mažesnė nei pernai – iš viso atidarytos 25 naujos parduotuvės (2017-aisias – 28). Bendras didžiųjų tinklų valdomų parduotuvių skaičius išaugo iki 716.
„Vilniaus prekybos“ grupės įmonė „Maxima LT“ ir verslininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama „Norfos mažmena“ šiemet atidarė po 5 naujas parduotuves, o leidimo susijungimui negavę Vokietijos kompanijos „Rewe“ valdomas tinklas „Iki“ bei Švedijos kapitalo tinklas „Rimi“ plėtėsi simboliškai, atidarydami atitinkamai 3 ir 1 naują parduotuvę.
Per metus didieji tinklai atnaujino 20 parduotuvių – tiek pat, kiek pernai. Daugiausiai (13) – „Maxima“, kiek mažiau – „Iki“ (6) ir „Rimi“ (1).
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas šias tendencijas vadina logiškomis: rinkos senbuviai jau baigė plėtrą ir susikoncentravo į parduotuvių atnaujinimą, tuo metu „Lidl“, anot jo, dar tik įžengė į rinką.
„Lietuvoje pagal maisto ir kasdienių vartojimo prekių parduotuvių vieną kvadratinį metrą gyventojui vis dar atsiliekame nuo Europos vidurkio, bet esame arti. Neturime parduotuvių nei per daug, nei per mažai. Įmonės tokioje nedidelėje rinkoje konkuruoja gebėjimu būti arčiausiai savo pirkėjo. Matome, kad įmonės vykdo plėtrą, tai rodo tikėjimą rinka“, – BNS kalbėjo L. Vilimas.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas tvirtina, jog 2019 metais dėl augančio pirkėjų nelojalumo prekybininkams teks optimizuoti tinklų plotus arba tęsti investicijas į parduotuvių atnaujinimą.
„2019 metai prekybos tinklams taps kertiniai siekiant aiškumo, kuriuo keliu žengti ilgalaikėje perspektyvoje: vieni ieškos plėtros galimybių, kiti labiau orientuosis į sąnaudų optimizavimą, treti daugiau dėmesio teiks vartotojams“, – BNS sakė M.Kulbokas.
Abu ekspertai įsitikinę, kad 2019-aisiais rinkos rezultatams įtakos turės intensyvi „Lidl“ bei atnaujinta „Iki“ ir „Rimi“ plėtra.
„Lidl“ plėtėsi, „Maxima“ naujinosi
„Lidl Lietuva“ šiemet, kaip ir pernai, atidarė daugiausiai naujų parduotuvių – 11. Naujos tinklo parduotuvės atidarytos Vilniuje (2), Kaune (2), Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje. Pirmosios tinklo parduotuvės šiemet atidarytos ir Palangoje, Elektrėnuose bei Visagine. Pagal parduotuvių skaičių, „Lidl“ išlieka mažiausias tinklas Lietuvoje, turėdamas jų 42.
Plačiau plėtros planų tinklas tradiciškai nekomentuoja. Tačiau gruodžio pradžioje pranešta, jog Šiaurės investicijų bankas suteikė 50 mln. eurų paskolą tinklo plėtrai Lietuvoje 2017–2019 metais.
„Akivaizdu, jog „Lidl“ nesiruošia būti pasyviu rinkos dalyviu ir agresyvi jo plėtra bei kainodara vers pasitempti visus likusius žaidėjus“, – pastebėjo M.Kulbokas.
Tuo tarpu tinklas „Maxima“ šiemet ir toliau koncentravosi į atnaujinimą: lyginant su 2016-aisiais, bendrovės plėtros tempai sumažėjo perpus, o atnaujinimo liko panašiame lygyje.
Naujas parduotuves tinklas atidarinėjo Vilniuje (3), Utenoje (1) ir Pagiriuose (1). Daugiausiai parduotuvių tinkle taip pat atnaujinta Vilniuje (4), dar po vieną – Zarasuose, Šalčininkuose, Skuode, Kelmėje, Šilutėje, Prienuose, Šiauliuose, Ukmergėje ir Telšiuose. Pagal valdomų 246 parduotuvių skaičių, „Maxima“ išlieka didžiausiu tinklu jau kelerius metus.
Bendros tinklo investicijos į parduotuves per metus mažėjo 11 mln. eurų iki 16,6 mln. eurų šiemet.
„Rimi“ ir „Iki“ plėtra įstrigo dėl sandorio
Šį balandį galiausiai paaiškėjo, jog nutraukiamas pusantrų metų derintas „Rimi“ ir „Iki“ jungimosi sandoris. Dėl jo bendrovės kurį laiką buvo įšaldžiusios plėtros planus.
„Rimi“ su „Iki“ mažai ką darė, nes laukė susijungimo, kurio šiais metais Konkurencijos taryba neleido. Taigi jų visos investicijos buvo absoliučiai sustabdytos. Tai buvo labiausiai laukiamas, bet nesulauktas metų įvykis. Tiek prekybos, tiek tiekimo rinka tam ruošėsi, strategavo ir kai tas neįvyko, turėjo greitai persiorientuoti“, – kalbėjo L. Vilimas.
Šių tinklų plėtra šiemet dar neįgavo pagreičio: pavyzdžiui, „Iki“ atidarė 3 naujas ir 6 atnaujintas parduotuves, į kurias investavo 2,4 mln. eurų, o „Rimi“ atidarė ir atnaujino po vieną parduotuvę.
„Abu tinklai praleido labai daug laiko derybose ir, natūralu, kad nedalyvavo plėtroje. Tačiau kitais metais jie turėtų tapti aktyviais rinkos dalyviais ir augintis raumenis, stengdamiesi išlaikyti rinkos dalį“, – sako M. Kulbokas.
Konkurencijos tarybai neleidus tinklams susijungti, Vokietijos mažmeninės prekybos milžinė „Rewe“ padidino tinklo „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ akcijų paketą ir tapo didžiausia įmonės akcininke. Tuo pačiu paskelbta ir apie intensyvios plėtros planus: žadama, jog per 2019-2020 metus bus atidaryta 20 naujų ir atnaujinta 50 parduotuvių. Šiuo metu tinkle jų yra 230.
„Rimi Lietuva“ BNS informavo, jog 2019-aisiais planuoja atidaryti bent 5 naujas parduotuves Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Druskininkuose. Šiuo metu tinklas valdo 57 parduotuves.
„Daugiausiai dėmesio kitąmet planuojame skirti mažesnių parduotuvių plėtrai: gegužę planuojame atidaryti miesto gyvenimui pritaikytą parduotuvę komerciniame komplekse „Live Square“ Vilniaus centre. Taip pat planuojame rekonstruoti kelias didžiąsias parduotuves Vilniuje“, – sakė „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė.
Didžiausi iššūkiai: reguliavimas, rinkimai, pirkėjų nelojalumas
M. Kulbokas prognozuoja, jog 2019 – aisiais prekybos tinklai susidurs su didėjančiu pirkėjų nelojalumu.
„Dar labiau išryškės pirkėjų nelojalumas ir akivaizdus vaikymasis naudos bei geriausių kainų. Dėl to dauguma tinklų turės neišvengiamai investuoti į parduotuves. Ir pagrindinis šių investicijų tikslas bus mažinti einamąsias prekybos plotų išlaikymo sąnaudas“, – sakė M. Kulbokas.
Jo nuomone, kai kurie prekybos tinklai gali žengti ir plotų mažinimo keliu.
„Realu, kad tinklai pradės optimizuoti prekybos plotus. Tai gali vykti keliais būdais: į pastatą įsileisti papildomų nuomininkų, investuoti į naujo formato parduotuves arba uždaryti nepasiteisinusias parduotuves, nebeatnaujinti pasibaigiančių sutarčių“, – kalbėjo M. Kulbokas.
Jis įsitikinęs, kad didelę įtaką prekybos tinklų veiklai kitąmet turės valstybės sprendimai dėl šio sektoriaus reguliavimo.
„Taigi prekybininkams gali tekti koreguoti jau priimtus ilgalaikius planus, nes valstybė Vyriausybės asmenyje gali griežtinti ir bandyti įstatymais kontroliuoti laisvoje prekyboje nusistovėjusias rinkos kainas. Prekybos tinklai privalės būti tam pasiruošę“, – sakė M. Kulbokas.
Pasak L. Vilimo, būtent rinkos reguliavimo klausimai buvo vienas didžiausių iššūkių mažmeninės prekybos tinklams šiemet.
„Matėme daug emocinio, kartais pagrįsto, kartais ne puolimo. Iš vienos pusės girdėjome apie norą didinti konkurenciją ir kviesti kažkokius žaidėjus iš užsienio, bet tuo pačiu buvo kalbama apie ribojimus, reguliavimus ir taip toliau. Vėlgi diskusijose per pusę metų mes su valdžios institucijomis radome geriausius sprendimus“, – kalbėjo jis.
Prekybos įmonių asociacijos vadovas įsitikinęs, jog ši tema nebus užmiršta ir 2019-aisiais, nes vyks treji rinkimai – prezidento, savivaldybių ir Europos parlamento.
„Laukia treji rinkimai, taigi gali pasirodyti įvairių iniciatyvų. Svarbu visiems nepasiduoti emocijoms, dirbti konstruktyviai. Aišku, susirūpinimas tuo, kas labiausiai rūpi žmonėms – kainomis ir jų lygių – suprantamas. Čia bendras supratimas yra ir reikia diskutuoti“, – sakė L. Vilimas.
Jo teigimu, prekybininkai kitąmet planuoja nuosaikesnį augimą, nepaisant to, jog prognozuojamas ekonomikos sulėtėjimas.
