Daug metų Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ laukę piliečiai ketvirtadienį surengė tikrą parduotuvių apgultį – didžiulės eilės nusidriekė kone prie visų „Lidl“ prekybos centrų, ypač daug žmonių susirinko Alytuje, nuo kur jau ir iki Suvalkų nėra toli.
Kai kurie 15min kalbinti pirkėjai pripažino, kad į parduotuvę atėjo vedami tik smalsumo. Štai Šiauliuose 90-metė močiutė tikėjosi „Lidl“ apsilankyti pakeliui į kapines. Tačiau, pamačiusi eilę, tik numojo ranka ir patraukė atgal į autobusų stotelę.
Tačiau dalis gyventojų į parduotuves nuo ryto patraukė vedami būtinybės – jie tikėjosi gauti prekių su nuolaidomis, kurių po atidarymo savaitgalio, o gal ir ketvirtadienio, gali ir nelikti.
„Yra ekonominis interesas – nauja parduotuvė bando vilioti pirkėjus ypatingomis akcijomis, parduoda vaisius, daržoves už savikainą ar dar žemiau nei savikaina.
Lietuvoje yra gyventojų, kurių perkamoji galia yra žema, jiems kiekviena nuolaida yra vertinga, jie tų nuolaidų ieško. Taip buvo ir iki prekybos tinklo atsidarymo. Tam tikri gyventojai turi laiko ir poreikį ieškoti pačios mažiausios kainos, net jei tai ir yra ne parduotuvė šalia namų“, – 15min sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jau porą mėnesių besitęsiančios diskusijos dėl įvairių maisto produktų kainų, taip pat oficiali lietuvių pajamų statistika piešia liūdną lietuvio pirkėjo portretą.
Nuolaidų medžiotojai
Oficiali statistika sako, kad du trečdaliai Lietuvoje dirbančių žmonių gauna mažiau nei vidutinį atlyginimą. Tai yra ne daugiau nei 585 eurus per mėnesį į rankas.
Statistika taip pat sako, kad per 200 tūkst. gyventojų Lietuvoje gauna minimalų arba mažesnį darbo užmokestį. Tai – penktadalis Lietuvos. Tiesa, ne visi jų dirba visu etatu, o dalis neabejotinai prisiduria ir iš šešėlio.
Tiesa, remiantis viduriniosios klasės apibrėžimu, jai galima priskirti žmones, uždirbančius 372 eurus ir daugiau.
Tačiau Lietuvos vidurinioji klasė negali sau leisti to paties, ką gali labiau išsivysčiusių valstybių „vidutiniokai“.
Viduriniąją klasę SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė apibrėžė ir pagal tam tikrus gyvenimo lygio standarto kriterijus.
„Kalbant apie viduriniosios klasės vartotoją, jam priskiriamas bruožas arba savybė norėti ir galėti sumokėti už kokybę šiek tiek daugiau (t.y. pirkti ne pigiausius daiktus, bet atsižvelgti ir į kokybę). Viduriniosios klasės atstovai turėtų rasti ir būti linkę skirti dalį pajamų tinkamai sveikatos priežiūrai, išsilavinimui (savo ir ypač vaikų), šios išlaidos neretai pavadinamos investicijomis“, – 15min yra sakiusi J.Varanauskienė.
Daliai visuomenės tikrai yra labai svarbu, ar ta pati prekė yra keliais centais pigesnė ar brangesnė.
Kaina vis dar yra labai svarbus faktorius, renkantis produktą, ir tą puikiai iliustruoja diskusija dėl pirmo derliaus daržovių kainų, tris dienas trukęs prekybos tinklų boikotas.
„Negalime sakyti, kad visiems lietuviams aktualu tik kaina, bet puikiai žinome, kad Lietuvoje pajamų nelygybė yra gana didelė. Daliai visuomenės tikrai yra labai svarbu, ar ta pati prekė yra keliais centais pigesnė ar brangesnė“, – 15min sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, viešojoje erdvėje tokios aršios diskusijos apie kainas yra būdingos toms valstybėms, kurių piliečiai dar gauna palyginti žemas pajamas.
„Turtingesnėse valstybėse paprastai tai yra neįdomi ir neaktuali tema. Tikiuosi, kad taip bus ir Lietuvoje“, – kalbėjo ekonomistas.
Būtiniausi maisto produktai – pigesni
„Lidl“ atidarymo savaitgalį būtiniausi maisto produktai tikrai parduodami pigiau. Tuo įsitikino ir pirkėjai, ir 15min žurnalistai, lankęsi įvairiose šalies „Lidl“ parduotuvėse.
Kai kurie maisto produktai yra žymiai pigesni nei kituose prekybos centruose. Pavyzdžiui, pigiau pardavinėjamas faršas, kalakutienos krūtinėlė, pigūs lietuviški kiaušiniai. Apskritai visą būtiniausių maisto produktų krepšelį, kurį sudaro duona, pienas, mėsa, bulvės, kiaušiniai, „Lidl“ galima įsigyti pigiau.
Kilogramas bananų ne akcijos metu siūlomas po 0,66 Eur. Palyginimui, dviejose elektroninėse parduotuvėse jis kainuoja 1,44 Eur taip pat ne akcijų metu. Salotų „Iceberg“ ne akcijos kaina yra 0,49 Eur (kitur 1,25–1,49 Eur).
Pigesnės čia daržovės ir vaisiai. Tiesa, nelietuviški. Nerado lietuviškų produktų ūkio ministras Evaldas Gustas – jis ieškojo lietuviškų braškių, tačiau jam teko tenkintis lenkiška produkcija (6 Eur už kilogramą). Tuo metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirko kalafiorą – žiedinis kopūstas už eurą taip pat užaugintas ne Lietuvoje.
Kiek ilgai laikysis mažesnės kainos, neaišku. Daug sutiktų pirkėjų prie „Lidl“ abejojo, ar visą laiką bus taip pigu.
„Žinot, tik užvakar grįžau iš Kelno, ir matau, kokios kainos čia. Gal jie dempinguoja? Aš nežinau. Bet „Maximai“ bus rimtas konkurentas“, – teigė ką tik iš prekybos centro Vilniuje išėjęs vyras.
Kai kurie kalbinti pirkėjai įtarė, kad tam tikrų produktų kainos yra mažesnės už savikainą, todėl ilgainiui gali pabrangti.
Žada, kad kainos ir ateity bus mažos
„Lidl Lietuvos“ generalinis direktorius Radostinas Roussevas-Peine sako, jog tinklas didžiuojasi savo verslo modeliu.
„Mes turime daug pirkėjų, laukiančių prie parduotuvės. Mes didžiuojamės savo verslo modeliu 26 šalyse. Mūsų verslo modelis yra geriausia kokybė už geriausią kainą. Aš norėčiau pasakyti, kad svarbiausias dalykas, kad žmonės nuo šiol neprivalės laukti akcijų, nes mūsų reguliarios kainos bus patrauklios“, – BNS ketvirtadienį sakė „Lidl Lietuvos“ vadovas.
Pasak jo, tinklas plėsis ir šiemet planuoja atidaryti daugiau nei 20 parduotuvių bei investuoti 60 mln. eurų.
Vadybos konsultantas Justas Gavėnas BNS teigė, kad užsienio tinklo atėjimas yra labai svarbus, nes kartu ateina investicijos, o naujas rinkos dalyvis sudrebins pamatinius lietuvių pirkimo įpročius. Anot jo, konkurencija privers ir kitus prekybos tinklus mažinti kainas ar ieškoti kitokių pirkėjų viliojimo būdų.
