„Vienu metu net 99 proc. eksportui skirtos produkcijos keliavo į Rusiją. Per metus eksportas nukrito 50 procentų“, – pasakojo A.Mikšys, 2004 metais palikęs „Ragučio“ alaus daryklą.
Smarkiai smukus eksportui į Rusiją, reikėjo žaibiškai rasti kitų rinkų, nes bendrovei eksportas yra labai svarbus.
„Nuo 2008 metų beveik padvigubinome savo pardavimus. Mums labai svarbus eksportas. Į užsienį parduodame apie 20 proc. savo produkcijos. (…) Mes supratome, kad labai pavojinga susitelkti į vieną rinką, todėl dabar labai aktyviai dirbame su Vakarais“, – sakė A.Mikšys.
Tiesa, Rusija vis tiek išlieka svarbiausia eksporto rinka.
„Šie metai parodė, kaip mes esame susiję su Rusija, visa Baltarusija susijusi. 90 proc. mūsų eksporto sudarė eksportas į Rusiją, ir jis nukrito 50 proc. Aš fiziškai jaučiu, kaip Rusija krenta. Bet spalį, lapkritį skaičiai grįžo į praėjusių metų lygį, tad dabar žiūriu optimistiškai, tikiuosi, kad jie mūsų nepaskandins“, – kalbėjo A.Mikšys.
Rado seną, sovietinę gamyklą
2008 metais Suomijos bendrovė „Olvi“ pranešė, kad įsigijo 51 proc. „Lidskoe pivo“ akcijų maždaug už 11,5 mln. eurų.
„Įmonės įvaizdis buvo geras, bet visi įrenginiai buvo seni, sovietiniai. Jeigu palygintume įmonę su tuo, kaip atrodė kitos alaus daryklos, netgi Lietuvoje ar Baltarusijoje, kurios nesulaukė gero investuotojo, jie buvo autsaideriai. Jie gyveno paskutines dienas, jiems būtinai reikėjo gerų investicijų“, – kalbėjo A.Mikšys, gavęs „Olvi“ pakvietimą dirbti Lydos alaus darykloje.
Lietuvos aludarių versle A.Mikšys – gerai žinomas. Jis iki 2004 metų vadovavo „Ragučiui“ (dabar – „Volfas Engelman“), kurią taip pat valdo „Olvi“.
„Volfas Engelman“ palikau maždaug tuomet, kai man buvo 40 metų. Tada mokiausi psichologijos, man buvo vidutinio amžiaus krizė, reikėjo gyvenime kažką staigiai keisti, ir pakeičiau taip kvailai, kad išėjau iš įmonės. Tai buvo kvailas sprendimas.
Bet, kai „Olvi“ įsigijo šitą fabriką, jie man iškart paskambino ir paklausė, ar aš laisvas. Jeigu laisvas, kitų kandidatų net nesvarstys. Manau, kad jie, pasamdę mane, nesuklydo“, – pasakojo A.Mikšys.
Nuo 2009 iki 2015 metų į seną alaus daryklą buvo investuota apie 80 mln. eurų ir ji pasikeitė neatpažįstamai.
Sandoriai, kuriais A.Mikšys didžiuojasi
„Lidskoe pivo“ gamina ne tik alų – taip pat girą, sidrą, vandenį, gaiviuosius gėrimus. Dviem sandoriais A.Mikšys ypač didžiuojasi – tai susitarimas su „Warsteiner“ dėl leidimo gaminti šį alų Lydoje, taip pat sutartis su „PepsiCo“.
„Aš į vandens paruošimo įrenginį tiek pinigų nebūčiau investavęs. Bet „PepsiCo“ reikalavimai buvo tokie aukšti, kad dabar dėl šitos vandens stoties turime labai gero vandens ir savo alui“, – kalbėjo A.Mikšys.
Jis pasakojo, kad derybos su „PepsiCo“ vyko net trejus metus. Tuo metu dėl „Warsteiner“ alaus gamybos teko derėtis metus.
„Jie taip kėlė didelius reikalavimus. Stebuklas, kad gavome teisę gaminti ir pardavinėti tą alų“, – sakė „Lidskoe pivo“ vadovas.
Tiesa, pastaruoju metu „Warsteiner“ pardavimai krenta: „Pardavimai nėra dideli. Ypač krizės metu – brangaus alaus pardavimas traukiasi, bet vis tik aš labai džiaugiuosi šia sutartimi.“
Šoktelėjo eksportas
2009–2012 metais į „Lidskoe pivo“ buvo investuota 40 mln. eurų, 2013–2015 m. – dar 41,1 mln. eurų.
2009 metais bendrovė sumokėjo per 12,8 mln. eurų mokesčių, pernai – beveik 44,7 mln. eurų.
„Galiu pasididžiuodamas pasakyti, kad esame vienas iš didžiausių mokesčių mokėtojų Gardino apskrityje. Tai reiškia, kad mūsų vaidmuo regiono ekonomikoje yra svarbus“, – kalbėjo A.Mikšys.
Iš „Olvi“ alaus daryklų „Lidskoe pivo“ pernai pagal parduodamus kiekius tapo pačia didžiausia darykla – didesne už „Cesu alus“, „Volfas Engelman“, „A.Lecoq“.
2008 metais per metus gamykla parduodavo 81 mln. litrų produkcijos, pernai – per 168 mln. litrų.
Pagrindiniai įmonės konkurentai Baltarusijoje – „Heineken“ ir „Carlsberg“.
15min.lt žurnalistė Baltarusijoje viešėjo Baltarusijos ambasados Lietuvoje kvietimu.
