Bauda – pusė milijono
Vilniaus miesto savivaldybė privalės sumokėti 0,5 mln. eurų baudą, kurią jai skyrė LAT už pažeidimus 31 mln. eurų vertės Liepkalnio, Žirnių g. ir Minsko pl. sankryžos rekonstrukcijos konkurse vertinant įmonių pasiūlymus. LAT pripažino neteisėtais savivaldybės veiksmus vertinant tiekėjų pasiūlymus ir panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, tačiau dėl viešojo intereso apsaugos nepanaikino neteisėtai sudarytos pirkimo sutarties, todėl savivaldybei skirta 500 tūkst. eurų bauda. Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teismui kelių tiesimo bendrovė „Panevėžio keliai“ skundė savivaldybės sprendimą atmesti jos pasiūlymą ir konkurso laimėtojomis paskelbti bendroves „Fegda“ ir „Tilsta“.
Plačiau skaitykite čia: Vilniaus valdžiai už pažeidimus Liepkalnio sankryžos rekonstrukcijos konkurse skirta 0,5 mln. eurų bauda
Po LAT sprendimo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sakė, kad net ir sumokėjus baudą projektas kainuos pigiau, nei pasirinkus antrą likusį konkurse variantą, nes pastarasis buvęs 1,5 mln. eurų brangesnis.
Plačiau skaitykite čia: Povilas Poderskis dėl pusės milijono eurų baudos už Liepkalnio sankryžos remontą: vis tiek sutaupėme.
Lygina su savo pasiūlymu
Tačiau tokie P.Poderskio teiginiai sukėlė „Panevėžio kelių“ reakciją. Kaip 15min sakė advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris advokatas Valentas Mitrauskas, kartu su komanda atstovaujantis „Panevėžio kelių“ interesams, jiems nesuprantama, kaip miestas gali sutaupyti – šios bendrovės pasiūlymas buvo pigesnis nei laimėtojų apie 222 tūkst. eurų. O pasirašytos sutarties vertė lygi net kiek daugiau nei 40 mln. eurų (tai įrašyta ir LAT nutartyje), tad esą lyginant su AB „Panevėžio keliai“ pasiūlymu, skirtumas yra jau 9,285 mln. eurų.
Be to, anot advokato, darbų atlikimo terminas buvo vienodas – 22 mėnesiai, todėl P.Poderskio teiginiai apie sutaupytą laiką irgi esą nėra teisingi.
Vertinant „sutaupymą“ užsimenama tik apie 500 tūkst. eurų baudą, tačiau akivaizdu, kad teks atlyginti ir žalą AB „Panevėžio keliai“. Bendrovė planuoja pateikti ieškinį.
„Galiausiai, vertinant „sutaupymą“ užsimenama tik apie 500 tūkst. eurų baudą, tačiau akivaizdu, kad teks atlyginti ir žalą AB „Panevėžio keliai“ – netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Bendrovė planuoja pateikti ieškinį.
Žalos atlyginimas yra vienas iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų tiekėjo teisių gynybos būdų, kuomet tiekėjui dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų pirkimo procedūrų metu praradus galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, suteikiama teisė reikalauti iš perkančiosios organizacijos atlyginti tiekėjo patirtus tiesioginius ar netiesioginius nuostolius. Atitinkamai perkančiosios organizacijos yra įpareigotinos atlyginti visus tiekėjo patirtus tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurie yra išreiškiami pinigine išraiška“, – teigė V.Mitrauskas.
Suma dar neaiški
Kokia tai bus suma, kol kas advokatas teigė negalįs pasakyti, nes tikslus AB „Panevėžio keliai“ patirtos žalos dydis šiuo metu dar nėra aiškus – atliekamas vertinimas ir skaičiavimai.
„Aišku yra tik tai, kad AB „Panevėžio keliai“ patirtą žalą sudarys bendrovės netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos, kurias „Panevėžio keliai“ būtų gavę pagal konkurse pateiktą pasiūlymą. Tikslus žalos dydis bus apskaičiuotas tokiu principu: iš konkurso metu AB „Panevėžio keliai“ pasiūlyme nurodytos kainos, kuri galiojo pirkimo metu, bus atimami visi viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo kaštai (darbo užmokestis, darbo priemonių įsigijimas, darbo vietų įrengimas, privalomi mokėti mokesčius ir pan.), kuriuos būtų patyrę „Panevėžio keliai“ vykdydami sutartį.
Atsižvelgiant į tai, kad konkurse pasiūlyta AB „Panevėžio keliai“ kaina viršijo 30 mln. eurų, leidžia numanyti, jog žalos dydis gali būti išties reikšmingas. Tikslius dydis turėtų būti nustatytas artimiausiu metu“, – teigė V.Mitrauskas.
Atsižvelgiant į tai, kad konkurse pasiūlyta AB „Panevėžio keliai“ kaina viršijo 30 mln. eurų, leidžia numanyti, jog žalos dydis gali būti išties reikšmingas.
Lygina ne su tuo pasiūlymu
P.Poderskis su tokiais „Panevėžio kelių“ atstovų lyginimais nesutinka. Jis tvirtina, kad negalima lyginti laimėjusio konkursą pasiūlymo kainos su to pasiūlymo, kuris iš konkurso buvo pašalintas ir dėl to net nevertintas.
„Tiekėjų grupės UAB „Fegda“ ir tiltų statybos UAB „Tilsta“ pasiūlymas buvo apie 1,5 mln. eurų pigesnis nei kito pasiūlymų eilėje buvusio dalyvio, todėl imtis vertinti to kito tiekėjo pasiūlymą pagrindo taip pat nebuvo (nors apie tai galvojome). Buvome tikri, kad AB „Panevėžio keliai“ ginčys bet kurį tiekėją, kurį tik pripažintume pirkimo laimėtoju. Taigi sutaupymą vertiname būtent dėl to – atskaičius teismo skirtą baudą sutaupymas vis tiek išlieka.
Kadangi laikas šiuo atveju buvo labai reikšmingas ir svarbus, priėmėme sprendimą dėl laimėtojo. Laiko sutaupymas yra susijęs su tuo, kad pirkimo sutartis buvo sudaryta dar 2019 m. lapkričio mėn. – lygiai prieš metus. Laukdami visų bylinėjimųsi, kurie yra neišvengiami tokios apimties projekte, pabaigos tik dabar galėtume atnaujinti pirkimo procedūras ir sudaryti pirkimo sutartį. Savivaldybė turėjo interesą startuoti su visuomeninės svarbos projektu – tai ir buvo padaryta. Aplinkybę, kad pirkimas iš tiesų yra svarbus ir yra susijęs su viešuoju interesu, patvirtino ir teismai, leisdami tęsti pirkimo procedūras ir netaikydami laikinųjų apsaugos priemonių“, – savo poziciją dėl situacijos dėstė P.Poderskis.
Tiekėjų grupės UAB „Fegda“ ir tiltų statybos UAB „Tilsta“ pasiūlymas buvo apie 1,5 mln. eurų pigesnis nei kito pasiūlymų eilėje buvusio dalyvio.
Konkurse dalyvavo dauguma didžiųjų Lietuvos kelių tiesimo bendrovių: be jau minėtų „Panevėžio kelių“, „Fegdos“ ir „Tilstos“, pasiūlymus teikė „Eurovia“, „Kauno tiltai“, „YIT“.
Tik šių pasiūlymų kainos jau buvo didesnės: „YIT“ – 32,332 mln. eurų, „Kauno tiltų“ – 32,82 mln. eurų, „Eurovia“ ir „AS LNK Industries“ pateikė siūlymą už daugiau nei 34,3 mln. eurų.
Konkurso baigtį lėmė ne tik kaina
P.Poderskio teigimu, kalbant apie konkurso dalyvių pasiūlytų projektų vertinimo procedūrą reikia atkreipti dėmesį, kad vertinimas susideda ne tik iš kainos, tačiau svarbūs ir kiti kriterijai – darbų atlikimo terminas (eismo paleidimo pilna apimti ir galutinio darbų atlikimo terminai), papildoma statinio garantinio termino trukmė metais, tiekėjo siūlomas mažiausias valandinis atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams bei tiekėjo siūlomo specialisto 1 (vienos) sutarties, einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos: gatvės; kiti transporto statiniai, vertė.
Pasiūlymas, kurį pateikė „Fegda“ ir Tilsta“, yra viešas, tad jame šituos duomenis pamatyti nesunku. Bendrovė žada darbus atlikti per 22 mėnesius, eismas pilna apimtimi bus paleistas po 16 mėnesių, garantinis terminas sieks 2 metus, mažiausias valandinis atlygis numatytas 9,9 euro, o specialisto kaip statybos vadovo sutarties vertė siekia daugiau nei 43,5 mln. eurų.
„Panevėžio keliai“, kaip galime matyti iš sutarties dalies, kurią pateikė įmonei atstovaujantis advokatas, irgi siūlė darbus atlikti per 22 mėnesius, eismą paleisti po 16 mėnesių, o garantiją būtų suteikta „nuo 2 metų“. Tačiau nei valandinio atlygio, nei buvusios specialisto kaip statybos vadovo sutarties vertės dokumente nėra.
Nurodyta tik kaina, kuri, kaip minėta, šiek tiek mažesnė nei „Fegdos“ ir „Tilstos“ – atitinkamai 30,77 mln. eurų ir 30,99 mln. eurų.
Sutarties vertė ir kaina ne tas pats
Anot P.Poderskio, „AB „Panevėžio keliai“ ir tiekėjų grupės UAB „Fegda“ ir tiltų statybos UAB „Tilsta“ pasiūlytos kainos buvo labai panašios ir dėl to pasiūlyta kaina nei vienam iš dalyvių nesuteikė konkurencinio pranašumo. Tačiau teiginys, kad neteisėto laimėtojo sutarties vertė yra lygi 40,057 mln. eurų, todėl lyginant su AB „Panevėžio keliai“ pasiūlymu, skirtumas yra jau 9,285 mln. eurų, esą nėra teisingas.
Kadangi AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Fegda“ ir UAB „Tilsta“ pirkime pasiūlytos kainos buvo labai panašios, tai būtų labai panašios ir sutarties vertės. T.y., AB „Panevėžio keliai“ sutarties vertė irgi būtų apie 40 mln. eurų.
„Sutarties vertė nėra lygu tiekėjo pasiūlytai kainai. Sutarties vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų įstatymą įskaičiuojant visus ir bet kokius galimus sutarties pratęsimus, papildomus darbus ir pan. per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Kadangi AB „Panevėžio keliai“ ir tiekėjų grupės UAB „Fegda“ ir tiltų statybos UAB „Tilsta“ pirkime pasiūlytos kainos buvo labai panašios, tai, atitinkamai, būtų labai panašios ir sutarties vertės. T.y., AB „Panevėžio keliai“ sutarties vertė irgi būtų apie 40 mln. eurų.
Todėl 9 mln. eurų skirtumas negali būti nurodomas, nes yra gautas lyginant du skirtingus dalykus – tiekėjų pasiūlytas kainas ir sutarčių vertę. Lyginti reikėtų šias sumas: AB „Panevėžio keliai“ pasiūlymas – 30 771 507,89 eurų. Tiekėjų grupės UAB „Fegda“ ir tiltų statybos UAB „Tilsta“ pasiūlymas – 30 993 549,83 eurų“, – aiškino Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.
P.Poderskis tvirtina, kad tiek darbų atlikimo terminas, tiek kaina vertinant yra tik dalis pasiūlymo, o žiūrima į visumą, atsižvelgiant į to meto aplinkybes.
„Dabar labai lengva pasakyti atsisukus atgal, kai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Tuo tarpu pačios AB „Panevėžio keliai“ pozicija teisminių procesų metu kito įvairiai vertinant savivaldybės galimybes vertinti jų pasiūlymą.
Tuo tarpu pirkimo procedūrų metu sprendimai buvo priimami pagal to meto faktines aplinkybes. Tam, kad tokios apimties projektai judėtų į priekį, sprendimai turi būti priimami“, – kalbėjo savivaldybės administracijos vadovas.
Nenorėjo laukti
Jo teigimu, sprendimas atmesti „Panevėžio kelių“ pasiūlymą buvo priimtas remiantis tuo metu suformuotų kriterijų vertinimu ir atsižvelgiant į griežtai traktuojamą pasiūlymo siaurąja prasme taisymą.
„Toks sprendimas buvo priimtas juo pilnai tikint. Priėmę tokį sprendimą būtent toje situacijoje vertinome kitas galimas pasekmes“, – sakė P.Poderskis, teigdamas, kad tiekėjų grupės UAB „Fegda“ ir Tiltų statybos UAB „Tilsta“ buvo labai panašios kainos kaip ir AB „Panevėžio keliai“, todėl laukti, kol teismas įvertins AB „Panevėžio keliai“ ieškinį, nebuvo pagrindo.
Jis taip pat teigė nespėliosiąs, kokios sumos kaip žalos atlyginimo pareikalaus „Panevėžio keliai“.
Iki lapkričio 1-osios šioje sankryžoje jau buvo atlikta darbų už daugiau nei 26 mln. eurų.