Taivanas yra absoliutus puslaidininkių industrijos lyderis, o „Teltonikos“ ir IRTI sudarytas susitarimas, kaip nurodė „Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys, leis Lietuvoje pradėti kurti puslaidininkių lustų pramonę.
Pagal susitarimą „Teltonika“ įgyja teisę naudoti instituto sukurtas puslaidininkių lustų gamybos technologijų ir prietaisų licencijas, ji taip pat gaus pagalbą rengiant detaliuosius projektus ir inžinerinius mokymus darbuotojams.
Tai padės pamatus puslaidininkių lustus gaminti Lietuvoje – pirmosios produkcijos galima tikėtis jau už šešerių metų, trečiadienį žiniasklaidai sakė įmonių grupės vadovas ir įkūrėjas A.Paukštys.
Tad kuo svarbi ši technologija?
Kaip nurodo techtarget.com, puslaidininkis yra medžiaga, kuri pasižymi specifinėmis elektros savybėmis. Paprastai taip vadinamas kietas cheminis elementas arba junginys, kuris tam tikromis sąlygomis praleidžia elektros srovę, o kitomis – ne. Dėl to jis yra ideali terpė kasdieniams elektros prietaisams valdyti.
Puslaidininkiai, iš kurių gaminami lustai, vadinami „modernių technologijų smegenimis“ ir „XXI a. nafta.“ Ir ne veltui – jie yra esminė elektroninių prietaisų sudėtinė dalis, leidžianti pasiekti pažangos ryšių, kompiuterijos, sveikatos priežiūros, karinės įrangos, švarios energijos ir daugybėje kitų sričių.
Kaip skelbia BBC, puslaidininkių lustai pakeitė žmonių, gyvenančių tiek niekada nemiegančiuose miestuose, tiek atokiuose kaimuose, gyvenimus.
Šią svarbią technologiją galima rasti išmaniuosiuose telefonuose, elektriniuose motoroleriuose, viršgarsiniuose lėktuvuose, širdies stimuliatoriuose, orus prognozuojančiuose superkompiuteriuose – tik dėl šios mažos technologijos visus šiuos įrenginius galima naudoti.
Pavyzdžiui, oro kondicionieriuose naudojami temperatūros jutikliai yra pagaminti iš puslaidininkių, o tai leidžia jiems atlikti tiek vėsinimo, tiek šildymo vaidmenis, puslaidininkiui kontroliuojant temperatūrą.
Be puslaidininkių negalėtume turėti ir tokių buityje nepakeičiamų dalykų kaip šaldytuvas ar skalbimo mašina. Pastarosiose puslaidininkių lustai naudojami tam, kad apskaičiuotų laiko gręžimo ciklus bei išsaugotų parametrus, kurie leistų nustatyti, kaip skalbti tam tikrą partiją drabužių. Lustai temperatūros reguliavimui naudojami ir šiuolaikiniuose šaldytuvuose.
Jie svarbūs ir automobilių rinkoje – puslaidininkiai smarkiai prisidėjo prie to, kad mechanines sistemas būtų galima pakeisti elektroninėmis, o tai lėmė elektromobilių atsiradimą. Puslaidininkių pramonės pažanga didina galimybes sukurti elektromobilius su ilgesniu akumuliatoriaus veikimo laiku. Be to, lustai yra atsakingi už tai, kad į automobilio oro pagalves būtų pasiųstas signalas, kada joms metams išsiskleisti. Be puslaidininkių tai nebūtų įmanoma.
„Tai yra turbūt pats sudėtingiausias ir labiausiai pažengęs pramonės sektorius, kurį žmonija yra sukūrusi“, – 15min anksčiau sakė puslaidininkių optoelektrinių prietaisų įmonės „Brolis Semiconductors” bendraįkūrėjis Kristijonas Vizbaras.
Lustų krizė
Tai, kokia svarbi ši technologija, parodė per pandemiją kilusi lustų krizė. Tuo metu ženkliai išaugo kompiuterių, išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių paklausa, nes daug darbuotojų perėjo prie nuotolinio darbo, o moksleiviai mokėsi iš namų.
Kaip yra sakęs Kauno technologijų universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros docentas Benas Gabrielius Urbonavičius, pandemija išaugino ne tik vartotojų įrangos poreikį – dėl karantino pasauliui užsidarius namuose šimtus kartų išaugo įvairių skaitmeninių paslaugų, pavyzdžiui, elektroninės komercijos, kurjerių paslaugų ir pramogų poreikis. Pavyzdžiui, transliuotojas „Netflix“, prekybos gigantas „Amazon Prime“ ir kitos bendrovės buvo priverstos didinti savo skaitmeninės infrastruktūros galimybes – serverius, duomenų talpyklas. O tam irgi reikėjo puslaidininkių.
Ypač tuo metu nukentėjo automobilių pramonė.
„Automobilių gamintojai numatė galimai staiga sumažėsiančią paklausą ir tikimybę, kad dėl karantino mažės ir gamybos pajėgumas. Todėl jie sumažino užsakymus tiekėjams, įskaitant ir elektronikos komponentus“, – krizės įtaką automobilių pramonei tada apibūdino B.G.Urbonavičius.
Reaguodami į pasikeitusią rinkos situaciją, lustų gamintojai mažiau gamino nesudėtingų lustų, reikalingų automobilių pramonei, ir didino sudėtingesnių ir brangesnių lustų, naudojamų kompiuteriuose ir išmaniuosiuose įrenginiuose, gamybą.
Vėliau, naujų automobilių rinkoms pamažu atsigaunant (ypač 2021 m.) ir padidėjus automobiliams skirtų komponentų paklausai, ji nebuvo patenkinama dėl to, kad jau buvo persiorientavę į sudėtingesnių ir finansiškai pelningesnių lustų gamybą, o gamybos linijų ir technologijų perorientavimas į paprastesnių lustų gamybą būtų kainavęs nemažai laiko.
„Puslaidininkiniai įtaisai gali sudaryti tik nedidelę pasaulio BVP dalį, tačiau padeda sukurti prekių ir procesų už trilijonus dolerių”, – yra skelbusi „Deloitte“.
Lyderiauja Taivanas
Puslaidininkių sektoriuje lyderiauja Taivanas – šioje saloje pagaminama beveik 90 proc. pasaulio pažangių lustų.
Palyginimui, Kinija gamina kiek daugiau nei 5 proc., o JAV – apie 10 proc. teigia rinkos analitikai. Pietų Korėja, Japonija ir Nyderlandai yra kiti šios svarbios technologijos gamintojai.
Šios srities lyderė yra salos įmonė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC).
„Taivanas gamina ypač pažangius puslaidininkių lustus, o jų sėkmę, matyt, lėmė ir laiku pritrauktos investicijos, ir laiku pasirinkta strateginė kryptis, vyriausybė taip pat veikė skatinančiai. Kas svarbiausia – puslaidininkių gamyboje mokymosi kreivė yra labai stati, į šią rinką ateiti naujiems dalyviams užima daug laiko“, – yra sakiusi turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
