Naujiena iš mitybos ir maisto kultūros tendencijas diktuojančios Skandinavijos
„Skandinavijos šalyse, kurios neabejotinai yra vienos iš mitybos ir maisto kultūros tendencijų kūrėjų, jau ne vienerius metus stebimas ypač didelis susidomėjimas augaliniais baltymais. Jų poreikis dėl vis populiaresnės veganiškos ir vegetariškos mitybos bei stiprėjančio susirūpinimo aplinkosauga, auga ir kitose šalyse. Stebėdami šias tendencijas, neabejojame, kad Suomijoje sukurtos ir pagamintos plėšytos avižos ras pirkėją ir Lietuvoje“, – sako bendrovės „Paulig Coffee Lietuva“ direktorius Mindaugas Čalka.
Pasak jo, pirmiausia išbandyti šiuos produktus galės Lietuvos, Latvijos ir Estijos profesionalūs šefai, horeca sektoriaus įmonės. „Nors dėl pandemijos šis sektorius Lietuvoje dabar susiduria su iš tiesų dideliais iššūkiais, profesionalūs šefai šalyje visada rodo didelį susidomėjimą naujovėmis, o savo žiniomis ir įgūdžiais nenusileidžia tarptautinio pripažinimo sulaukusiems virtuvės meistrams. Jie pirmieji turės galimybę įsitikinti, jog šie švarios sudėties baltymai gali ne tik papildyti restoranų, kavinių ar barų meniu, bet ir tapti pagrindiniais jų kuriamų patiekalų ingredientais“, – sako M. Čalka.
Niekas anksčiau nėra sukūręs augalinių baltymų iš avižų
Tik ką Lietuvos rinką pasiekusį produktą sukūrė Suomijos maisto startuolis „Gold&Green“. Jį 2015 metais įsteigė dvi draugės – mokslininkė Reetta Kivelä ir anksčiau dizainere dirbusi Maija Itkonen. Pastaroji skrydžio metu perskaitė straipsnį pavadinimu „Netikros mėsos skonis pagaliau toks, kaip tikros vištienos“. Jai, vegetarei, eilinį kartą kilo klausimas, kam apskritai reikia gaminti netikrą mėsą ir kodėl jai alternatyvūs produktai turi būti vištienos ar kitos mėsos skonio. Be to, iš sojos, kviečių ir grybų baltymų pagaminti produktai nepasižymėjo aukšta kokybe. Galiausiai, kodėl žaliavas jiems reikia gabenti iš toli, todėl pirma, kas atėjo Maijai į galvą, buvo avižos.
Būtent su avižomis kaip mokslininkė ne vienerius metus dirbo Reetta Kivelä, tačiau iš pradžių ji nebuvo sužavėta draugės sumanymu – niekas anksčiau nėra bandęs sukurti augalinių baltymų iš šio grūdinio augalo. Vis tik, vardan draugystės, vedama mokslininkės smalsumo ir noro savo vegetarui paaugliui sūnui pasiūlyti ką nors įdomaus, sutiko pabandyti. Turėdama daug žinių apie avižas, Reetta netruko pasiekti norimų rezultatų. Radusios kontaktus, jos nuvyko į Kiniją, nutolusią gamyklą, kurioje sojos apdirbimo technologiją išbandė su savo atsivežta žaliava – avižomis. Gamyklos darbininkai galvojo, jog suomės tiesiog išprotėjo, tačiau rezultatas pranoko lūkesčius ir galiausiai jos grįžo su daug žadančiu gaminiu.
Pelnė ne vieną apdovanojimą
Po tolesnių bandymų laboratorijoje, Maija ir Reetta išsinuomojo seną kepyklą. Dar po 6 mėnesių bandymų, jos pasiekė norimą rezultatą – papildžius avižas stambiasėklėmis pupelėmis ir žirniais, pradedančios verslininkės sukūrė produktą, kuriame daugiau baltymų nei mėsoje. Be to, nors sudarytas vos iš penkių ingredientų, jo sudėtyje taip pat gausu amino rūgščių, geležies bei skaidulų ir, svarbiausia, jokių pridėtinių medžiagų.
Pagal pradinį planą, plėšytas avižas jos pasiūlė keliems Suomijos prekybos centrams, norėdamos sužinoti pirkėjų vertinimą. Rezultatas pranoko visus lūkesčius – nauja prekė buvo tiesiog išgraibstyta. Dėl paprasto ir plataus panaudojimo gaminant įvairius patiekalus – nuo lazanijos ir picos iki salotų ir net glotnučių – plėšytos avižos labai patiko pirkėjams. Išaugo jų paklausa. Iš mažos kepyklos gamybą verslininkės perkėlė į fabriką netoli Helsinkio. Plėšytos avižos bei jų kūrėjos netruko laimėti ne vieną apdovanojimą, tarp kurių – metų produktas, metų fenomenas, geriausias naujas baltyminis produktas, geriausias išradimas, geriausia Helsinkio įmonė, metų vyriausioji technologijų vadovė, metų mokslininkė-verslininkė.
Pradedama didmeninė prekyba
Plėšytų avižų kūrėjos džiaugiasi apdovanojimais. Vis tik joms svarbiausia, jog sugebėjo sukurti produktą, kuris ne tik draugiškas aplinkai ir sveikas – jo sudėtyje nėra sojos ir skonio stipriklių, genetiškai modifikuotų augalų, jis pasižymi dideliu maistingumu ir geležies kiekiu. Maisto gaminimas su juo nėra sudėtingas ir nereikalauja daug laiko. Tai netruko įvertinti ir viena didžiausių maisto ir gėrimų gamintoja – „Paulig“ grupė. 2016 m. ji įsigijo dalį „Gold&Green“ akcijų su tikslu pristatyti novatorišką gaminį tarptautinėse rinkose. Galiausiai, matydama galimybę plėtoti augalinių baltymų verslą ir taip augti, praėjusių metų vasarą „Paulig“ nusipirko ir likusias startuolio akcijas.
Šiuo metu didmeninę prekybą „Pulled Oats“, taip pavadintos plėšytos avižos, „Paulig“ vykdo Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Ispanijoje, D. Britanijoje, Airijoje ir JAV. Suomijoje ir Nyderlanduose šių augalinių baltymų jau galima įsigyti ir mažmeninės prekybos vietose. Baltijos šalyse jais prekiaujama didmeninės prekybos įmonės „Sanitex“ parduotuvėse „Promo Cash&Carry“.
