Su R.Bilevičiūte-Mathieu susitikome „Be happy“ studijoje, kuri įkurta jos namuose Haguenau mieste. „Anksčiau dirbau mieste, centre, iš gydytojo nuomavausi patalpas, bet paskui vyras sugalvojo, kad galima įkurti studiją namuose, sakė: „Čia bus tau.“ Iš pradžių nelabai norėjau, bet dabar esu labai patenkinta“, – 15min sakė ji.
Teko vertėjauti pardavinėjant karves
Pokalbio metu pašnekovė atskleidė, kad jos specialybė – biologė. Vilniaus universitete 1993 metais baigusi biologijos studijas, ji kurį laiką čia dirbo farmacijos įmonėje, tačiau vėliau persikėlė į Jungtinę Karalystę.
„Taip atsitiko, kad gyvenimas davė progų judėti. Jungtinėje Karalystėje taip pat dirbau farmacijos įmonėje, bet vėliau nusprendžiau kraustytis į Ispaniją, Barseloną. Su drauge susiorganizavome verslą, bet jau visai kitoje srityje – tai buvo labiau meno sritis. Visada buvau ambicinga ir turėjau norą turėti savo verslą, kažką kurti“, – pasakojo R.Bilevičiūtė-Mathieu.
Tad 2004 metais moteris nusprendė grįžti į Prancūziją, nes jos vyras kilęs iš šios šalies. Savojo kelio paieškas ji dabar prisimena su šypsena – Prancūzijoje kurį laiką vertėjavo pardavinėjant malkas ir karves.
„Tai buvo gyvulininkystės ūkis, jame buvo auginamos šerolė karvės, kurių Lietuvoje tuo metu dar nebuvo. Buvo atvažiavę 10 Lietuvos ūkininkų, su jais važiavome į ūkio mugę Paryžiuje, kurioje ir vertėjavau“, – kalbėjo pašnekovė.
Tačiau ji prisimena tuo metu pajutusi, kad ir ši veikla – ne jai. Kaip tik tuo laiku moteris ėmė domėtis sveiku gyvenimo būdu, joga, meditacija ir japonišku „shiatsu“ masažu. Pastarasis pavadinimas japonų kalboje reiškia „masažas spaudžiant pirštais.“ Jį atliekant, pirštais spaudžiami tam tikri kūno taškai.
„Tada užsirašiau į Prancūzijos universitetą studijuoti psichologijos, 3 ar 4 metai buvo studijavimo ir mokymosi metai. Įgijau psichologės bakalaurą ir įkūriau studiją. Čia dirbame su kvėpavimo įgūdžiais, energija“, – pasakojo ji.
Pilnu etatu nedirba
2010 metais įkurta „Be happy“ studija yra pagrindinė R.Blievičiūtės-Mathieu veikla, tačiau ji pasakoja galinti sau leisti dirbti tiek laiko, kiek nori.
Studijoje vedami ir grupiniai, ir individualūs užsiėmimai, taip pat atliekami masažai.
„Dirbame su kvėpavimo, meditacijos pratimais, yra labai skirtingų technikų“, – nurodė moteris.
Iš pradžių kvieti visus – tik ateikit, visus masažuoju, tikrai padėsiu, o dėl mokesčio nesijaudinkite.
Jos teigimu, šiek tek užtruko, kol atrado savo klientą, tačiau, pradėjus vesti grupinius užsiėmimus, klientų padaugėjo, nes jie ėmė rekomenduoti studiją vieni kitiems. Tačiau dabar ji labiau orientuojasi į ilgalaikius klientus.
„Iš pradžių kvieti visus – tik ateikit, visus masažuoju, tikrai padėsiu, o dėl mokesčio nesijaudinkite. Atrodo, nori visą pasaulį išgelbėti, bet matai, kad vieni ateina, o kiti ne. Bet čia yra normalu, kiekvienoje srityje taip yra. To nepakeisi. Dabar jau pasikeitė ir mano supratimas: jei prieš 10 metų kviečiau visus, kad tik ateitų, šiandien manęs nelabai domina, jei žmogus ateina vieną kartą. Aišku, aš nesakysiu „ne“, aš jį vis tiek priimsiu“, – kalbėjo pašnekovė.
Kalbėdama apie kainas savo studijoje, ji sutinka, kad net ir Prancūzijoje tai nėra viena iš pigiausių vietų, tačiau ji įsitikinusi, kad turint omenyje tai, ką klientai gauna, tai nėra brangu.
„Valanda kainuoja 75 eurus, pusantros – 95 eurai. Aišku, galima Prancūzijoje atrasti masažų ir už 50 eurų“, – sakė ji.
Yra ir dešimtmetį besilankančių klientų
Dauguma moters klientų – nuolatiniai, yra ir tokių, kurie apsilanko kiekvieną savaitę.
„Būna, kad kai žmogus ateina, sako: man labai padėjo, aš tikrai ateisiu, bet jeigu neužsirašo iš anksto, jis pamiršta ir neateina. Bet kai užsirašo, tikrai ateina – yra tokių, kurie apsilanko tris kartus, paskui padaro kelių mėnesių pertrauką ir vėl ateina. Yra žmonių, kurie pas mane eina jau dešimt metų kas penkiolika dienų po pusantros valandos“, – savo klientus apibūdino R.Bilevičiūtė-Mathieu.
Ji taip pat kartais dirba su vaikais – pavyzdžiui, yra priėmusi vaikus, kurie patiria koncentracijos sunkumų ar turi problemų mokykloje.
Dauguma jos klientų – netoliese gyvenantys prancūzai, nors kartais ateina ir lietuvių, tačiau pastarųjų Haguenau gyvena nedaug. Be to, jos teigimu, žmonės nelabai noriai vyksta iš Strasbūro į aplinkinius miestus, daug noriau atvažiuoja iš mažesnių miestų į Elzaso sostinę.
O kokie klientai yra prancūzai? Paklausus, ar jie nėra įnoringi, pašnekovė nesutiko – anot jos, čia apsilankantys yra atviri ir besirūpinantys savo sveikata.
„Grupiniuose užsiėmimuose daugumą sudaro moterys, galbūt jos sau skiria daugiau laiko nei vyrai, yra atviresnės“, – svarstė moteris.
Bendradarbiauja su kita tautiete
R.Bilevičiūtė-Mathieu – ne vienintelė Elzaso krašte tuo užsiimanti lietuvė. Į Strasbūrą prieš 10 metų iš Lietuvos persikėlusi Birutė Abeciūnaitė taip pat moko jogos. Tiesa, ji tuo pradėjo užsiimti neseniai – kiek daugiau nei prieš metus.
„Pagrindinė mano profesija – socialinė darbuotoja. Visą savo karjerą dirbu labdaringose organizacijose: Vilniaus „Carite“, dabar Elzaso „Carite“. Prieš trejus metus man teko išgyventi labai sudėtingą įvykį – skyrybas po antro vaiko gimimo ir tas įvykis pakeitė mane ir požiūrį į gyvenimą. Teko galvoti, kaip man dabar atsistoti ant kojų ir prisidurti papildomų pajamų“, – pasakojo B.Abeciūnaitė.
Taip jos gyvenime atsirado joga – iš pradžių moteris ją praktikavo pati, o paskui užsirašė į grupę, kurioje buvo ruošiami jogos instruktoriai.
„Dabar jau daugiau nei metus vedu jogos pamokas, jos vyksta sekmadienio rytais. Šioje veikloje daug mėgstamos veiklos elementų ir tai yra malonumas“, – kalbėjo ji.