Trečiadienį visuomenei pristatytas tyrimas, kuris liudija, kad diskriminacija Lietuvoje yra dažnas reiškinys. Tiesa, nors gyventojai patys skundžiasi patiriantys diskriminaciją įsidarbinant, ypač dėl amžiaus, kitas tyrimas rodo, kad patys lietuviai nėra labai tolerantiški. Tarkime, mintis apie bendradarbį romą, musulmoną ar homoseksualą jiems yra nemaloni.
Kelios dešimtys įmonių trečiadienį taip pat pasirašė „Įvairovės chartiją“ ir taip įsipareigojo skatinti įvairovę darbo vietoje.
Dažniausiai diskriminuojami dėl amžiaus
Diskriminaciją dėl amžiaus įsidarbindami patiria 57 proc. žmonių. Gyventojai mano, kad Lietuvoje taip pat išplitusi diskriminacija dėl negalios (per 12 proc. respondentų pasakojo patyrę tokio pobūdžio diskriminaciją), dėl socialinės padėties (9,3 proc.), šeimyninės padėties (8,9 proc.).
Tačiau diskriminacija, tarkime, dėl seksualinės orientacijos, rasės, respondentų manymu, nėra paplitusi. Tyrimo autoriai šiuos duomenis aiškina sakydami, kad respondentai veikiausiai neturi kontakto su kai kuriomis grupėmis, tarkime, pabėgėliais, imigrantais, LGBT bendruomene. Gali būti, kad jie patys nesupranta, kad tie žmonės yra diskriminuojami, be to, dalis vadovaujasi stereotipais.
„Tarp pabėgėlių ir emigrantų yra atpažįstamos tos diskriminacijos formos, matomi stereotipai. Matosi didelė socialinė distancija LGBTQ bendruomenėje, bet visuomenė to neatpažįsta. 50–60 proc. žmonių nenorėtų gyventi greta pabėgėlių, bet tik labai maža dalis jų gyventojų pažįsta“, – duomenis aiškino vienas „Įvairovės chartijos“ steigėjų Karolis Žlibas. „Įvairovės chartija“ Lietuvoje įsteigta Europos Komisijos iniciatyva, siekiant mažinti diskriminaciją darbo vietoje. Ją trečiadienį pasirašė daugiau nei 20 bendrovių.
Diskriminaciją dėl lytinės orientacijos, religijos ar rasės tikino patyrę vos po 0,7 proc. respondentų. Kadangi, tarkime, emigrantai, musulmonai ar LGBT bendruomenės nariai sudaro nedidelę dalį Lietuvos gyventojų, todėl šis procentas ir yra mažas, ir jis neparodo, kokia dalis, tarkime, LGBT bendruomenės, patiria diskriminaciją įsidarbinant būtent dėl savo orientacijos.
„Kitokio“ darbo vietoje matyti nenorėtų
Nors pasakoja patiriantys diskriminaciją, gyventojai drąsiai vardija, su kuo nenorėtų dirbti. Lietuvos socialinių tyrimų centro tyrimas rodo, kad 47,6 proc. žmonių nenorėtų dirbti su romais, 44,6 proc. – su psichikos negalią turinčiais asmenimis, dar 37 proc. nepatiktų, jeigu jų kolega būtų musulmonas, o 28,9 proc. raukosi išgirdę apie bendradarbį homoseksualą.
Taip pat žmonės nelabai nori dirbti su buvusiais kaliniais, čečėnais, sirais, žmonėmis, kurie nemoka lietuvių kalbos. Jiems nepatiktų ir kolegos Jehovos liudytojai, irakiečiai, hinduistai, budistai, kinai, žydai ir t.t. Tyrimo metu atsirado ir tokių respondentų, kuriems nepatiktų dirbti su aukštesnės socialinės padėties asmenimis.
