Unikalus veikimo principas
Individualaus mobilumo robotas „Kim-e“ – gerokai skiriasi nuo įprasto vežimėlio. Dėl patentuotos transformuojamos sėdynės technologijos naudotojas gali keisti laikyseną nuo sėdimos iki kone stovimos, o dėvimos sąsajos technologija leidžia intuityviais stuburo judesiais valdyti prietaisą, todėl rankos lieka visiškai laisvos.
Siekdami užtikrinti teisę į išradimą visame pasaulyje, kūrėjų komanda pasinaudojo ES struktūrinių fondų priemone „Inopatentas“ ir įrenginį patentavo. Apie unikalų mobilumo robotą ir jo kūrybos kelią kalbiname „Chronus Robotics“ vadovą Ričardą Grišką.
– Kaip gimė idėja šiam įrenginiui?
– Beveik visas mūsų kolektyvas daug metų užsiima automobilių sportu. Mintis gimė, kai „Formulė 1“ varžybose pamatėme, kad vienai iš komandų vadovauja buvęs lenktynininkas, po traumos sėdintis neįgaliojo vežimėlyje. Atkreipėme dėmesį, kad jo vežimėlio principas – toks pat, koks buvo naudojamas dar nuo 18 a. Jeigu lenktynėse pasikliaujame naujausia technika, tai ją pasitelkti galime ir žmogaus komfortui bei savarankiškumui. Tuomet ir kilo mintis sukurti transporto priemonę, kuri pakeistų šią situaciją.
Tiesa, kadangi nebuvome tos srities specialistai, manėme, kad kas nors kitas apie tai pagalvos ir įgyvendins, tačiau bėgant metams niekas nesikeitė, todėl nutarėme imtis veiksmų.
– Pasinaudojote ES struktūrinių fondų priemone „Inopatentas“, ką patentavote?
– Su šia priemone patentavome du technologinius patentus bei registravome dizainą.
Vienu patentu patentavome dėvimą sąsajos įrenginį, skirtą valdyti variklinę transporto priemonę stuburo judesiais. Davikliai nuskaito stuburo judesius, signalas perduodamas kompiuteriui ir kompiuteris, remdamasis tuo signalu, valdo transporto priemonę.
Patentavome du technologinius patentus bei registravome dizainą.
Kitu patentu patentavome pačią pakėlimo konstrukciją – transformuojamą kėdę. Tokios niekas pasaulyje nenaudoja iki šiol. Šio mechanizmo esmė yra ta, kad jis gali keisti poziciją iš sėdimos į kone stovimą, tačiau nekeičia svorio centro projekcijos.
Prieš tai praktiškai visi neįgaliųjų vežimėliuose naudojami pakėlimo mechanizmai keisdavo svorio centro padėtį, todėl kildavo problemos. Mes naudojame savaime balansuojančią važiuoklę, todėl mums reikėjo, kad projekcinis svorio centras išliktų tame pačiame taške.
Taip pat tarptautiniu mastu registravome vardą ir dizainą. Individualus mobilumo robotas yra estetiškas, modernaus, ergonomiško ir kompaktiško dizaino. Prietaisas taip pat yra judrus ir manevringas ir dėl savo savybių gali sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje.
– Ar mobilumo robotą jau galima įsigyti?
– Vienas žmogus jau yra įsigijęs ir naudojasi juo, tačiau mes labai neskubame. Jei iškiltų bent menkiausia problemėlė, logistika būtų komplikuota – robotą tektų siųsti atgal į Lietuvą, pataisyti, pakeisti, vėl pristatyti naudotojui. Iš tiesų, vien dėl to kol kas norime apsistoti tik ties Lietuva. Norime, kad vienas ar keli užsakovai išbandytų, ištaisytume visas klaidas ir tuomet galėtume paleisti visu tempu.
– Kokiame etape esate?
– Kol kas testuojame. Jau yra pagaminta bandomoji partija, klientai robotu naudojasi ir pagal jų atsiliepimus taisome įrenginį. Džiaugiamės, nes kol kas pataisymai labai minimalūs, iš esmės – viskas gerai.
– Kaip į jūsų išradimą reaguoja užsienio rinka? Ar sulaukiate daug susidomėjimo?
Visame pasaulyje yra tikrai nemažai norinčių, kadangi tai itin modernus prietaisas, stipriai nutolęs nuo to, kas buvo naudojama iki šiol. Dalyvavome parodoje Anglijoje, ten sulaukėm išties didelio susidomėjimo net ir iš kitų gamintojų. Taip pat iš Britų išradėjų draugijos gavome apdovanojimą: 2021 metais mūsų įrenginį pripažino kaip geriausią pasaulinį išradimą.
– Projekto aprašyme minite, kad potencialūs individualaus mobilumo roboto klientai – valstybinės įstaigos ir privačios įmonės, kurioms rūpi neįgaliųjų integracija į socialinį gyvenimą ir darbo rinką. Kodėl išskyrėte būtent šią auditoriją?
– Mūsų mintis, kad socialiai atsakingos įmonės, kurioms reikia darbuotojų, galėtų tokias priemones įsigyti ir turėtų puikius darbuotojus, o jų imobilumas nekliudytų jiems dirbti.
– Kaip savo kompaniją ir produktą matote ateityje?
– Mes siekiame būti šios srities lyderiais. Tiesą sakant, kol kas tokie ir esame, nes esame vieni. Kelios šalys bando išvystyti panašius produktus, tačiau kol kas mūsų įrenginys yra labiausiai pažengęs ir valdymo, ir dizaino, ir pačios idėjos atžvilgiu.
Mūsų įrenginys yra labiausiai pažengęs ir valdymo, ir dizaino, ir pačios idėjos atžvilgiu.
Šiuo metu siekiame sertifikuoti mobilumo robotą ir pristatyti jį į rinką. Kol kas naudojame kitų gamintojų važiuokles, tačiau ateityje mąstome konstruoti patys – tuomet šis produktas bus 100 proc. gaminamas mūsų.
– Kokią naudą jums suteikė priemonė „Inopatentas“?
– „Inopatentas“ buvo labai puiki priemonė – be jos būtų buvę tikrai sunku, nes patentavimas brangus procesas. „Chronus Robotics“ išradimo patentų bei dizaino registravimas kainavo 12 229 Eur, iš kurių ES struktūriniai fondai padengė 11 423 eurus.
Finansuotos net 169 paraiškos
Priemonė „Inopatentas“ skirta skatinti įmones investuoti į naujų produktų kūrimą, patentuoti išradimus ir registruoti dizainą tarptautiniu mastu. Maksimali suma patentui ar dizaino registravimo procesui siekė 30 tūkst. eurų, iš viso finansuotos 169 paraiškos.
Sekite naujienas internete http://www.esinvesticijos.lt/ ir www.eimin.lrv.lt.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
