Naujoves įsileidžia sunkiai
Lietuvos pirkėjų įpročiai keičiasi labai lėtai, o pagrindiniu kriterijumi išlieka siaurai suprantamas kainos ir kokybės santykis, praktikoje dažniausiai reiškiantis baldo koncepcijos primityvumą.
Nepaisant renginio lankytojų susidomėjimo Europos baldų dizaino autoritetų ir inovatorių – Hans Sandgren Jakobsen, Lucas Verweij bei Piet Hein Eek – paskaitomis, gamybos cechuose lietuvių baldininkai naujovių diegti neskuba. Pasak gamintojų, Lietuvos pirkėjų įpročiai keičiasi labai lėtai, o pagrindiniu kriterijumi išlieka siaurai suprantamas kainos ir kokybės santykis, praktikoje dažniausiai reiškiantis baldo koncepcijos primityvumą.
Parodos senbuvio „Magrės baldai“ atstovai teigia, kad, kalbant apie baldo dizainą, pokyčiai pastebimi – už išskirtinį stilių ir estetinę koncepciją pirkėjas vis dažniau pasiryžta mokėti daugiau. „Vis dėlto pažangiose rinkose išskirtinumas jau seniai reiškia ne vien dizainą. Pirkėjai ieško išskirtinai komfortabilių baldų su integruotais funkciniais privalumais ir išmaniosiomis technologijomis“, - teigia kompanijos atstovė Marta Rudėnė.
Knarkimą slopinančios lovos
„Litexpo“ parodų rūmuose pranešimą skaitęs dizaino kritikas olandas Lucas Verweij išreiškė abejonę dėl paplitusio apdovanojimų dalinimo kūriniams, kurie negali būti praktiškai pritaikomi realiame gyvenime. Būtent toks požiūris atsispindi ir naujausiuose JAV, vakarų Europos ar Japonijos baldininkų darbuose – baldo pritaikymas kuriamas integruojant patogumą, naudą ir išmaniąsias technologijas.
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos šalyse sparčiai populiarėja tokios egzotiškos inovacijos kaip lovos su įmontuotais knarkimą slopinančiais mechanizmais bei DVD grotuvais, stalai su jautriais liečiamaisiais paviršiais (touch screen), termoreguliacinės biuro kėdės, prisitaikančios prie kintančios aplinkos temperatūros, bei kiti integruotomis funkcijomis pasižymintys išmaniosios baldininkystės sprendimai.
Eksportą maitins technologijos?
Lietuvos baldų eksporto sektorius sėkmingai atsigavo po krizės. 2013 m. bendras baldų eksportas net 84 proc. viršijo prieškirizinių 2007 m. rezultatus.
Baldininkų nuomone, pagrindinė priežastis, dėl kurios lietuviškų baldų gamyboje iki šiol netaikomos naujausios technologijos, tikrai nėra technologinių galimybių stoka. Pasiūlą lemia konservatyvi paklausos struktūra, tai yra išskirtinių poreikių neturintis ir pinigus stropiai taupantis statistinis vartotojas. „Vis dėlto mūsų atliekami rinkos tyrimai ir kasdienis kontaktas su jaunomis didmiesčių šeimomis rodo, jog pažangių pirkėjų segmentas pamažėle plečiasi, ir jį būtina kažkam patenkinti“,- pastebėjimais dalinasi „Magrės baldų“ atstovė.
Ši bendrovė parodoje „Baldai 2014“ pristatė išmanųjį, automatiniu būdu valdomą fotelį „Olympic“, kurio akumuliatorius yra pakraunamas lygiai taip pat kaip ir mobilusis telefonas. „Vakaruose – tai seniena, įvairių amerikietiškų serialų herojai jau prieš gera dešimtmetį panašiuose kojas po darbo ilsindavo, tačiau Lietuvos rinkoje tai yra bene pirmas ir mums labai svarbus eksperimentas“,- tvirtino M. Rudėnė.
Ji vylėsi, kad žaibiška šiuolaikiško fotelio sėkmė parodoje išradingumo kryptimi turėtų paskatinti pajudėti ir konkurentus, kadangi nuo inovacijų taikymo priklausys ir ilgalaikis eksporto pozicijų išlaikymas bei stiprinimas.
Lietuvos baldų eksporto sektorius sėkmingai atsigavo po krizės. 2013 m. bendras baldų eksportas net 84 proc. viršijo prieškirizinių 2007 m. rezultatus. Tačiau specialistai linksniuoja nestabilią tarptautinės ekonomikos padėtį ir skatina baldininkus stiprinti savo eksporto potencialą vystant tarptautiniu mastu atpažįstamus prekės ženklus bei gaminant originalesnę, šiuolaikinės technologijos standartus atitinkančią produkciją.
