15min besidairant įdomesnių šiemet ES remiamų projektų „ES Paramos“ portale, akys užkliuvo už projekto „Naujos kartos funkcionaliųjų maisto komponentų vystymas (Nutri-GENE)“. IPB skirta solidi 612,4 tūkst. eurų paramos suma ir tai jau trečias bendrovės laimėtas konkursas.
Skaitant aprašymą vimpa žandikaulis: „Nutrigenominiais tyrimais yra siekiama nustatyti vartojamų maisto medžiagų poveikį genų raiškai ir genų reguliavimui, t.y. mitybos-genų sąveiką siekiant identifikuoti, kurie mitybos komponentai turi naudingą poveikį sveikatai ir įvertinti galimybes juos naudoti kaip įrankius, siekiant pagerinti asmens sveikatą lėtinių ir/ar dėl amžiaus kylančių ligų atvejais.“
Valgai ir keiti savo genus? Ar ir taip gali būti? Nieko nelaukdami susisiekėme su įmone ir suderinome apsilankymą, siekdami pasidomėti, ką iš tiesų jie veikia.
Tenka pripažinti, kad rezultatai pranoko lūkesčius: įmonės laboratorijose auginamos ląstelės, tiriama, kaip jos reaguoja į skirtingas medžiagas, o tarp įmonės produktų – netgi kanapių CBD aliejaus žvakutės amerikiečiams.
IBD direktorius Tomas Tautevičius patikina, kad jų tikslas – natūraliomis priemonėmis saugoti žmonių sveikatą.
Verslininkas pripažįsta, kad komercinė sėkmė bendrovės dar neaplankė, tačiau jis įsitikinęs, kad ateityje gali pakeisti sveikos gyvensenos supratimą. Tik itin sunku būti išgirstam rinkoje, kurioje kartais įvairias ligas bandoma gydyti homeopatiniu cukrumi, o vaistinės lūžta nuo mirgančių papildų dėžučių.
IPB šiuo metu turi 23 darbuotojus, pusė iš jų – mokslininkai.
Kuo užsiima įmonė?
T.Tautevičius ir jo kolega įmonės valdyboje Steponas Kvietkauskas patikina, kad pirminė verslo idėja buvusi kitokia – jie investuotojai, atėję į farmacijos kompaniją.
„Kažkada po 2010-ųjų buvome pakviesti investuoti į perspektyvią farmacijos įmonę. Mums pasirodė įdomu, perspektyvu. Ilgainiui pamatėme, kad ne visiškai sekasi kartu dirbti, išsiskiria nuomonės“, – pasakoja S.Kvietkauskas.
T.Tautevičius papildo, kad prasidėjęs sveikos gyvensenos, mitybos, sportavimo bumas įtraukė ir juos, o tuo metu nedaug kas galvojo apie sveiką gydymą.
„Mes ir pradėjome krypti į tą pusę – kodėl gi nepadarius sveikų preparatų gydymui. Iš investuotojų tapome idėjos įgyvendintojais“, – kalba T.Tautevičius ir pažymi, kad įmonė ėmėsi nešti fitoterapijos vėliavą.
Išsivysčiusi iš žolininkystės, fitoterapija yra medicinos atšaka, besiremianti įvairių augalų panaudojimu gydymo tikslams.
„Labai daug laiko skiriame paieškai žmonių, nes tų, kurie supranta, kurie galėtų sujungti ir farmaciją, ir augalus yra labai mažai. Istoriškai taip yra susiklostę, kad tie, kurie eina į farmaciją, nori užsidirbti daug, ir eina dirbti su įvairiais cheminiais elementais. Didelės kompanijos eina į tą pusę. O mūsų sritis yra kitokia. Itin sunku padaryti kokybiškus produktus, sujungti žoleles, kad jos sąveikautų viena su kita, ir kad tikrai veiktų. Ir dar kad skonis būtų priimtinas“, – sako T.Tautevičius.
S.Kvietkauskas tikina, kad mokslininkams tenka aiškintis, kaip pasiekti geriausio sinerginio efekto: „Tu gali sumesti augalus, juos sumaišyti ir gauti kažką, kas neveikia. Mes dirbame su pagrindiniais Lietuvos universitetais, nes šią sritį suprasti yra mokslininkų darbas“.
Lietuvoje fitoterapijos produktai nėra atskirai reglamentuoti, todėl jie turi būti arba registruojami kaip vaistai, arba žymimi kaip paprasti maisto papildai.
„Mūsų produktų statusas – ne vaistas, o maisto papildas. Nėra teisinės lentynėlės, kur jis galėtų atsidurti. Tačiau šie produktai yra rimti, sudaryti iš daugybės ekstraktų ir veikliųjų medžiagų“, – patikina S.Kvietkauskas.
Laboratorijoje: nuo kamieninių ląstelių iki kanapių žvakučių
15min vizitas prasidėjo ekskursija po IPB laboratoriją. Čia apstu įvairių prietaisų, skirtų medžiagų bandymams, tyrimams.
„Čia galite pamatyti ląstelių laboratoriją. Tiriame kamienines ląsteles, čia vyksta jų auginimas. Savo idėjų nenorime atskleisti. Tačiau norime kurti savo kremų liniją su augimo faktoriumi, kur per miceles, tokius mažus elementus, nuneša per odą į kraują ir taip gaunamas didesnis poveikis“, – aprodo T.Tautevičius.
Stabtelėjęs prie žvakučių gamybos aparato jis patikino, kad Lietuvoje yra bene vieninteliai gamintojai iš natūralių medžiagų.
„Mes galbūt pirmieji buvom CBD, tai yra kanapes, įdėję į šitas žvakutes ir Amerikoj tas produktas sėkmingai parduodamas. Jų paskirtis – raminimas, skausmo mažinimas. Pvz, po chemoterapijų“, – pasakoja T.Tautevičius.
Jis apgailestavo, kad Lietuvoje fitoterapijai taikoma daug apribojimų, daug augalų naudoti draudžiama, nors jų potencialas mokslui ir gydymui galėtų būti didelis.
„Kartais atrodo, kad turime potencialų produktą, kuris galėtų veikti, tačiau paaiškėja, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, tas augalas yra uždraustas. Arba kažkurioje kitoje šalyje“, – sako ir S.Kvietkauskas.
Kodėl būtent žvakutės?
„Vartojant per burną 70 proc. veiklios medžiagos sunaikina skrandžio rūgštis, o per užpakalį – efektyvesnis pasisavinimas“, – atsako T.Tautevičius.
Tačiau tai tik viena iš daugybės produktų formų: įmonė gamina sirupus, piliules, miltelius ir įvairius kitokius produktus.
Pasak T.Tautevičiaus, įmonė turi atskiras patalpas gamybai ir sandėliavimui, tačiau iki rugsėjo – atostogos.
Tiria, ką dėti į burną, kad būtum sveikas
Pagal šiemet vasarį pradėto ES projekto aprašymą, IPB siekia sukurti naujos kartos kompleksinius funkcionaliuosius maisto komponentus, kurių poveikio efektyvumas būtų įrodytas per genų raišką. 15min pasiteiravo, kokia čia idėja.
„Tai dar naujovė pasaulyje. Amerikoje tai jau daro kelios kompanijos, Europoje apie tai nesame girdėję. Tai tyrimo stadija, kurio esmė –maistu ar mūsų sukurtais preparatais pakeisti žmogaus genų raišką“, – sako T.Tautevičius.
S.Kvietkauskas papildo, kad siekiama kovoti su labiausiai paplitusiomis lėtinėmis ligomis, kurių būtų galima išvengti.
„Nutrigenomika – tai yra mokslas, kuriuo stebimas maisto poveikis genams, genų raiškai. Pasirodo, daug genomo kinta žmogui gyvenant dėl jį supančios aplinkos. Ir maistas yra viena didelė dalis šitos aplinkos, žinoma, kaip ir stresas, oro sąlygos, visi kiti dalykai. Mes jau turime vieną potencialų kandidatą į produktus, kuris turėtų teigiamai veikti genų raišką. Mes dabar dirbsime su glaukomos pacientais, krešumo problemomis. Širdies ligos – viena iš didžiausių mirtingumo priežasčių. Osteoartritas ir kitos tipinės bjauriosios lėtinės ligos, su kuriomis beveik neįmanoma kovoti“, – sako S.Kvietkauskas.
Moksliniams tyrimams lietuviai pasirinko partnerį – Suomijos kompaniją „Experimentica“.
„Mūsų darbas – nustatyti sudėtis ir taip jas parinkti, kad šios lėtinės ligos būtų pristabdytos būtent per genų raišką. Tai bus toks funkcinis maistas. Mūsų partneris iš Suomijos turi genų raiškos ekspertų, tad čia dvi įmonės papildys viena kitą. Mes iš farmacinės pusės su savo profesūra, genetikais ir farmacininkais kursime kompoziciją, o jie tirs šituos produktus su pelytėmis. Pelių genomas yra labai artimas žmogaus“, – sako S.Kvietkauskas.
Kiekvienas žmogaus genas yra tarsi jungiklis, kuris organizme būna „įjungtas“ arba „išjungtas“ – jo raiška būna didesnė ar mažesnė.
„Maisto produktai įjungia arba išjungia tam tikrus genus. Pvz., yra tam tikri vėžį sukeliantys genai – mūsų tikslas būtų juos išjungti. Ir yra tie geri genai, kurių pasireiškimą reikėtų skatinti. Tai tikslas būtų juos įjungti. Glaukomos atveju mes sieksime dalį genų išjungti“, – pasakoja S.Kvietkauskas.
Abu verslininkai vertina, kad sukurti produktai bus skirti lėtinių ligų stabdymui, todėl jų vartojimo ciklas gali trukti ir 3-6 mėnesius.
„Norint padaryti poveikį genams, reikės vartoti ilgesnį laiką. Nebus taip, kad suvalgei vieną savaitę ar dvi savaites“, – teigia S.Kvietkauskas.
Ne vaistas, bet ir ne placebas
IPB įmonė jau dabar pardavinėja daug papildų, skirtų kovai su peršalimu, virškinimo problemomis, stiprinti imunitetą ar gerinti miegą ir pan. Pasidomėjome, o kaip įrodoma, ar jie nors kiek veiksmingi. Pasirodo, paprasto atsakymo čia nėra.
„Produkto idėją mes sukuriame atsižvelgdami iš verslo pusės, įvertindami dažniausias ligas. Pas mus viena dažniausių ligų yra peršalimas. Tą žinodami, mes ieškome būdų, kaip panaikinti pasekmes – kosulį, slogą, temperatūrą. Ieškome, kokios veikliosios medžiagos tą gali padaryti“, – sako T.Tautevičius. Anot jo, įmonėje natūralių būdų gydymui ieško ir farmacijos specialistai.
Tačiau nors įmonė vaistų nekuria, ji vis tiek atlieka tyrimus.
„Po teorinių dalykų ateina tyrimų modeliai. Aplink universitetai turi labai daug įrangos, ir mes pasitikriname galutinį poveikį žmonėms. Visai neseniai pradėjome ruoštis ir klinikiniams tyrimams. Tokiu atveju mes jau beveik nebesiskirtume nuo vaistų. Kol dar iki to nebuvome priartėję, darydavome teorinius modelius ir vadinamuosius in vitro tyrimus – tai tyrimai mėgintuvėlyje“, – sako S.Kvietkauskas.
Jis patikina, kad tai gerokai skiriasi nuo homeopatijos.
„Esminis yra skirtumas. Homeopatijos idėja nėra aktyvus poveikis išgydyti kažkurią ligą. Yra ančių kepenėlių homeopatinių vaistų, kur į pakuotę gali ir nepakliūti ančių kepenėlių molekulių. O pas mus yra aktyvios dozės, kurios veikia farmaciškai, kurios tikrai paveiks organizmą. Homeopatijoje su įranga aptikti veikliosios medžiagos beveik neįmanoma, tai daugiau tikėjimo dalykai. O mes labiau mėgstame skaityti mokslinius įrodymus“, – sako S.Kvietkauskas.
Anot pašnekovų, augaluose esti aibės įvairiausių veikliųjų medžiagų, daug jų aprašyta, daug ir pamiršta, tačiau jų darbas – surasti tokias augalų kombinacijas, kur augalai vienas kito poveikį stiprintų.
„Tai yra didelis mokslas. Mokslas ir menas, tam tikra prasme“, – sako S.Kvietkauskas.
„Ieškome įdomių augalų, įdomių formulių, tai nėra paprasta. Atrandame, ko žmonės ar gydytojai nežino. Gydytojai apskritai mažai žino apie augalus ir jų poveikį ir dažniau kliaujasi vaistais“, – tikina ir T.Tautevičius.
Verslininkai tikina tiriantys ir savo kūrinių biosuderinamumą – ar „ląstelės nepyksta“ dėl to, ką gauna.
„Dar ta metodika nėra visiškai pabaigta, bet mes turėsime atsakymą, kaip patikrinti, ar mūsų produktai iš tikrųjų yra biosuderinami. Tai reiškia, ar jie yra tinkami ir optimalūs organizmui. Sinerginis poveikis yra viena, bet biosuderinamumas atsakys, ar bus poveikis, ar ne. Darome semi analizes, spektrofotometrines analizes, kur lendama jau link molekulių lygmens ir žiūrima, kaip visas mišinys veikia kaip mišinys“, – sako S.Kvietkauskas.
Jis tikina, kad fitoterapijos preparatai turi tik minimalias kontrindikacijas – šalutinis poveikis arba nepasireiškia, arba yra menkas.
„Žmonės su augalais gyvena jau daugybe tūkstančių metų. Fitoterapija, jei protingai ir pagrįstai naudojama, kontrindikacijų neturi arba šalutinis poveikis minimalus. Čia yra šaunu. Fitoterapijos vartojimo atveju čia yra labai svarbus skirtumas nuo sintentinių vaistų, kurie puikiai gydo daug ligų, bet problemos prasideda su šalutiniu poveikiu“, – kalba S.Kvietkauskas.
Vyrai neneigia, kad kai kada vaistus vartoti būtina.
„Be jokios abejonės, jei yra kažkokios rimtos pavojingos ligos ar po operacijos, privaloma yra vartoti tuos vaistus. Ir mes jokiu būdu neskatintume, pvz., sergant kepenų ciroze ar kita rimta liga, kad čia galima gydytis žolelėmis“, – sako S.Kvietkauskas.
Anot jų, fitoterapija efektyvi kaip pirmoji gydymo priemonė peršalus, prevencinė priemonė, kad paprastas peršalimas netaptų bronchitu ar plaučių uždegimu.
Labiausiai mėgsta serbentus, morkas, šaltalankius, gluosnius
15min juokais pasiteiravo, kokius gi augalus verslininkai mėgsta labiausiai, tačiau atsakymas buvo rimtas.
„Serbentas yra labai mėgstamas, taip pat morkos, šaltalankiai, gluosnis – dėl jų poveikio. Tai yra augalai, kurie iš tikrųjų yra labai teigiami žmogui. Yra, atrodytų tokių paprastų augalų, kaip aviža, skirta arkliams. Tačiau ji turi raminamąjį poveikį, kuris seniai žinomas fitoterapijoje. Yra augalų, kurie turi netikėtus poveikius“, – sako S.Kvietkauskas.
Paėmę vieno iš jų produktų „Moss“ skaitome sudėtį ir surengiame mini testą: nuo ko padėtų islandinė kerpena, mažalapė liepa ar imbieras?
„Kerpenoje yra tokių medžiagų kaip polisacharidai – jie peršalimo metu labai naudingi, nes padengia gerklę. Tačiau į produktą reikėtų žiūrėti ne per vieno augalo prizmę, o vertinti, kaip veikia visas kompleksas. Čia gluosnis – žemiau parašytas. Tai natūralus vaistas nuo peršalimo arba gripo, jei ekstraktas geras. Visas derinys ir leidžia pasiekti, kad, pvz., prieš gripą imunitetas maksimaliai sukeliamas ir yra didesnė tikimybė, kad nesusirgsi gripu“, – sako S.Kvietkauskas.
Vadovai patikina, kad surasti augalų derinius nėra paprasta.
„Nuolat susiduriame su iššūkiais. Mums turbūt nė vieno produkto nepasiseka padaryti iškart gerai. Tiek iššūkių, kad daug kartų norim ir mesti, bet vis tiek surandam savyje jėgų ir einam iki galo“, – šypsosi T.Tautevičius.
Verslo sėkmės tikisi ateityje
IPB vadovai atsargiai vertina įmonės veiklos perspektyvas.
„Pinigų mums visada trūksta, nes mokslas, tyrimai yra labai brangūs, tai ilgai atsiperkantis dalykas. Turime nemažą mokslininkų komandą, mokslininkai kainuoja daug. Lietuva kol kas mūsų pagrindinė rinka, šiek tiek perka ir kitos šalys Rytuose, Vakaruose, nedaug produktų per partnerius siunčiame ir į JAV“, – sako T.Tautevičius.
Jo vertinimų, kol kas verslas nėra labai pelningas.
„Su atsipirkimu – negaliu sakyti, kad mūsų verslas ypač tvarus. Ir mes to nesitikime, mes žiūrime į ilgalaikę perspektyvą, norime sukurti kažką naujo, inovatyvaus, ir kad mus laikytų patikimais, kad žmonės nusipirkę produktą tikrai žinos, kad jis padės“, – kalba T.Tautevičius.
Jis viliasi, kad produktai bus įvertinti ateityje ir taps žinomi „iš lūpų į lūpas“, kadangi nusipirkti televizijoje reklamos nėra galimybių: „Mes neparduosime tiek produktų, kad atsipirktų“.
„Mums daug kartų jau yra sakę – jūs baikit, nes jūs neišgyvensite šitoje vietoje, darykit kaip visi ir užsidirbinėkit pagaliau. Bet šitoje vietoje mes nematome ateities. Kokybę ir mūsų darbą žmonės kažkada įvertins. Smagu, kad ir ES patiki mūsų idėjomis, nes konkursai mokslo finansavimui tikrai yra dideli“, – teigia verslininkas.
Skundžiasi nesąžininga konkurencija: kopijuoja ir siūlo prastesnius
Verslininkai atsidūsta, kad jiems itin sunku įsitvirtinti rinkoje, kurioje veikia vos keli vaistinių tinklai, o jų produktai, vos pasirodę, tampa kopijuotojų taikiniu.
„Maisto papildų rinka yra perpildyta, pagal reglamentavimą jie neturi gydyti ir verslininkai tuo naudojasi. Tai ir sudeda tokias medžiagas, kurios yra patogios užsidirbti. Visi sako, kad maisto papildų rinka auga, bet mums sunku prasimušti kelią ir įrodyti, kad kad mūsų produktai kokybiški. Žmonės tą pajusti gali tik pabandę – pasižiūrėkite lentynose, atrodys tokie patys produktai, tokie patys aprašymai, tačiau vienas gali veikti, kitas ne“, – sako T.Tautevičius.
Verslininkai rodo į kibirėlį su violetiniais milteliais.
„Šito ekstrakto kilogramą galima nupirkti už 30 eurų, o galima nupirkti už 2000 eurų. Bus parašyta tas pats – juodųjų serbentų ekstraktas. Tai iš kur tas 60 kartų skirtumas? Tai produkto kokybėje. Visi milteliai bus pagaminti iš kažkiek kilogramų uogos. Tu gali iš vieno kilogramo uogų pagaminti kilogramą miltelių, pridėjęs visokiausių nešančių medžiagų kaip maltodekstrinas, ir jis bus labai silpnas. O čia vienas kilogramas būna iš 500 kilogramų uogų“, – sako S.Kvietkauskas.
Todėl konkuruoti tenka su panašiais pavadinimais, išoriškai panašiais produktais, kurie dar ir pigesni.
„Mes turime tiek daug kopijuotojų, kad mes jau nebegalime su kaina konkuruoti. Jei, pvz., produkto savikaina būtų 1,5 euro, tai tokį patį, tik su prastomis medžiagomis, Lenkijoje galima padaryti už 50 centų. Tai, ką mes turėtume uždirbti, atima kiti, padarydami nekokybišką produktą. O mes negalime pasakyti – pirkit, mūsų labai geri ir kokybiški produktai. Visi tą patį sako“, – atsidūsta T.Tautevičius.
Jis patvirtina, ir pirkėjai vaistinėse neturi jokių orientyrų atskirti „gerą produktą nuo blogo“, nesvarbu koks gamintojas – gramais sudėtis gali būti tokia pati.
Verslininkai tikina, kad su kopijavimu bando kovoti inovacijomis ir įrodymais.
„Mes pradedame daryti klinikinius tyrimus – aš labai mažai žinau kompanijų, kurios maisto papildams darytų klinikinius tyrimus. Lietuvoje taip nedaro, nes per brangu“, – sako T.Tautevičius ir mini, kad vienam produktui klinikiniai tyrimai gali kainuoti virš 100 tūkst. eurų.
