Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai teigia, kad už pinigus kartą kitą padėti kaimynui galima, tačiau nauji būdai užsidirbti nuo mokesčių tikrai neatleis, jei papildomos pajamos ims plaukti pastoviai.
Konkurencija įmonėms
„Dalinimosi ekonomika keičia pasiūlymo vartotojui esmę. Ne tik įmonės gali pasiūlyti savo paslaugas vartotojams. Patys vartotojai gali gal net sėkmingiau siūlyti tokias paslaugas vieni kitiems“, – 15min sakė startuolio „Fixipro“ kūrėjas Liudas Kanapienis.
Pasak jo, jau šiuo metu Lietuvos gyventojai gali įvertinti, kaip lengva naudotis tokių bendrovių kaip „Uber“ ar „Taxify“ paslaugomis ir kokie jų pranašumai: „Vartotojas iš karto gauna aiškų kainos pasiūlymą ir gali įvertinti atsiliepimus apie paslaugos teikėją. Tai neleidžia piktnaudžiauti teikiamų paslaugų kokybe. Tiek kainos, tiek kokybės prasme vartotojas gali rinktis geriausią variantą.“
Informacinių technologijų specialistas sukūrė platformą, kuri ateityje galėtų pakeisti remonto paslaugų rinką. „Idėja atsirado, kai pats supratau, jog meistrą rasti labai nelengva. Dažnai tai gana smulkūs darbai, bet visada pasirinkimai du – arba ieškoti pažįstamų, kurie padėtų, arba ieškoti meistrų skelbimų.
Problema, kad skambindamas meistrui neįsivaizduoji, kas jis, iš kur jis pas tave važiuos, kiek tai kainuos, ką apie jį mano jo buvę klientai. Kai man sugedo skalbimo mašina, apskambinau dešimtis meistrų. Išsirinkau vieną, kuris man atliko remontą už 25 eurus. Taip ir nežinojau, ar tai daug, ar mažai.
Tada kilo mintis padaryti programėlę telefonams, kuri leistų dėti tokius skelbimus ir pasirinkti, kas tokius darbus gali atlikti. Ir tai nebūtinai turi būti įmonė. Gal mano kaimynas man gali padėti už gerokai mažesnę kainą“, – pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, tokios platformos galėtų efektyviai spręsti žmonių pajamų ir užimtumo problemas: „Atėjo vasara. Daug žmonių norėtų užsidirbti papildomai, bet nelabai gali. Pavyzdžiui, nėra platformos, kur galėtum pasiūlyti paslaugą aplinkiniams gyventojams nušienauti žolę. Dalinimosi ekonomika leidžia kur kas efektyviau savo laiką iškeisti į pinigus.“
Gąsdina popierizmas
Pašnekovo teigimu, šiuo metu panašioms platformoms labiausiai koją kiša problemos, susijusios su žmonių pajamų apmokestinimu.
Dabar diskutuojama apie arbatpinigių apmokestinimą. Ar tai tikrai tas kelias, kuriuo turėtų eiti valstybė, galvodama apie žmonių užimtumą ir verslumą?
„Grėsmių yra, jos akivaizdžios ir apie tai daug diskutuojama. „Uber“ pasirašė memorandumą su VMI, kuriuo įsipareigojo suteikti vairuotojų duomenis.
Mano nuomone, tai neturėtų būti reguliuojama vienodai. Taksi vairuotojai gali naudotis specialiomis juostomis, stovėjimo aikštelėmis, atskaito PVM už įpiltus degalus, turi kitų privilegijų. Žmogus, kuris laisvalaikiu savo automobiliu paveža kitą asmenį, neturėtų būti prilyginamas taksi vairuotojui.
Dabar diskutuojama apie arbatpinigių apmokestinimą. Ar tai tikrai tas kelias, kuriuo turėtų eiti valstybė, galvodama apie žmonių užimtumą ir verslumą? Labai dažnai žmonės net bijo pabandyti, nes žino, kokia biurokratinė našta juos užguls. Manau, kad šiuo metu tai yra vienas didžiausių trukdžių atsirasti tokioms platformoms Lietuvoje“, – teigė pašnekovas.
Lietuviai startuolius kuria Jungtinėje Karalystėje
L.Kanapienis tikina, kad programėlė kurta anglų kalba. Lietuvai adaptuota jos bandomoji versija, tačiau startuolio tikslas yra pasaulinė rinka.
„Lietuvos kūrėjai labai konkurencingi. „Vinted“ pavyzdys rodo, kad būnant iš mažos šalies ir turint gana ribotus išteklius galima pasiekti puikių rezultatų pasaulinėje rinkoje. Ir tokių projektų yra daugiau.
Kitas dalykas, kad labai daug lietuvių kuriamų startuolių iš viso neregistruojami Lietuvoje. Didelė jų dalis pradedami Jungtinėje Karalystėje. Tai susiję su teisine aplinka ir Lietuvai yra kur pasitempti“, – kalbėjo IT specialistas.
Mokesčius sumokėti teks
Sukurtas startuolis negali atleisti juo besinaudojančių žmonių nuo mokestinių prievolių, jei jų vykdoma veikla yra lygiai tokia pati, kaip ir tų, kurie nesinaudoja startuolio paslaugomis.
VMI komunikacijos vadovas Darius Buta 15min teigė, kad dalinimosi platformos neturi tapti būdu išvengti mokesčių: „Visi „Uber“ vairuotojai dirba pagal individualios veiklos pažymą, moka Gyventojų pajamų mokestį, PVM. Visos „CityBee“, „Finbee“ ir panašios įmonės taip pat moka mokesčius, nes tai yra verslas.
Pagrindinis principas administruojant mokesčius ir juos mokant yra labai paprastas: jei žmogus užsiima verslu ir iš to gauna pajamų, privalo veiklą registruoti ir mokėti mokesčius (didesnius ar mažesnius – kaip numato įstatymai už skirtingą veiklą).
Pavyzdžiui, jei parduoda vaikiškus rūbelius, kurių nebereikia vaikui, jokių mokesčių nereikia mokėti, nes tai nėra nuolatinė veikla ar verslas, bet jei siuntiesi, tarkim, rūbus iš Kinijos, ir juos parduodi „Facebook“ ar kitur internete, tuomet privalai registruoti veiklą ir būti sąžiningas mokesčių mokėtojas.“
Pasak jo, paslaugų tiekėjai užsakymų gali ieškoti įvairiose platformose, todėl nelabai suprantama, kodėl vienoje iš jų meistrai turi būti registravę individualią veiklą, o kitoje ne.
D.Butą nustebino teiginiai, kad reikalavimas mokėti mokesčius gali tapti kliūtimi kurtis verslui: „Populiarūs skelbimų portalai booking.com ar „AirBnB“ teikia paslaugas, kuriomis besinaudojantys žmonės privalo mokėti mokesčius. Sukurtas startuolis negali atleisti juo besinaudojančių žmonių nuo mokestinių prievolių, jei jų vykdoma veikla yra lygiai tokia pati, kaip ir tų, kurie nesinaudoja startuolio paslaugomis.“
