Antradienį Švedijos sostinėje Stokholme savo korporatyvinės atsakomybės strategiją pristatė ir Lietuvoje veikianti telekomunikacijų bendrovė „Tele2“. Privatumas, vaikų apsauga ir ekologija. Trys sritys, kurios išskirtos „Tele2“ socialinės atsakomybės strategijoje. „Tele2“ grupės prezidento Matso Granrydo teigimu, klientų pasitikėjimas svarbesnis už galimybę rinkti ir pardavinėti vartotojų duomenis. Savo iniciatyva „Tele2“ ėmėsi blokuoti vaikų pornografiją skelbiančius tinklalapius, apie kuriuos turi teisę pranešti kiekvienas vartotojas. Taip pat atsisakoma dirbti su tiekėjais, kurie naudoja vaikų darbą. Įmonė perka „žaliąją“ elektros energiją, taip spręsdama ekologijos problemas.
Kyšius duoti atsisako
Buvo šalių į kurias nėjome dėl korupcinių kliūčių gauti licenziją, – sakė N.Sonkinas.
M.Granrydas akcentavo, kad pardavimų etika yra esminė bendrovės vertybė. „Situacija keičiasi. Šiuo metu stengiamės nebemedžioti klientų. Tikimės, kad jie patys ateis pas mus. Švedijoje atidarėme 50 parduotuvių. Etiški pardavimo būdai mums labai svarbūs“, – sakė jis.
Vos prieš savaitę „Tele2“ pardavė didžiausią savo verslą Rusijoje. Tai buvo didžiausia bendrovės klientų rinka. Šiuo metu grupė koncentruojasi į Kazachstaną. Būtent jame matomos didžiausios augimo perspektyvos. Tačiau tuo pat metu ir didžiausi iššūkiai.
Pasak „Tele2“ grupės vykdomojo viceprezidento ir direktoriaus Vidurio Europos ir Eurazijos rinkoms Niklaso Sonkino, skirtingose valstybėse yra skirtingos vertybės. Tačiau bendrovė savo veiklos standartų nekeičia. „Į Kazachstano rinką atėjome aiškiai deklaruodami, kad „Tele2“ kyšių nemoka. Tokių prašymų buvo, tačiau griežtai atsisakėme ir paaiškinome, jog pakartotinai sulaukę tokių siūlymų kreipsimės į teisėsaugos institucijas. Buvo šalių, į kurias nėjome dėl korupcinių kliūčių gauti licenciją“, – sakė jis.
Lietuvių sąmoningumas auga
 |
| Niklasas Sonkinas/Vladimiro Ivanovo nuotr. |
Paklaustas, ar taip bendrovė nepraranda konkurencinio pranašumo buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, N.Sonkinas 15min.lt teigė, kad tai kaina, kurią grupė priversta sumokėti. „Net ir tokiose rinkose įmanoma veikti visiškai skaidriai. Žinoma, kai kuriais atvejais dėl to patiriame nepatogumų, tačiau tai kaina, kurią turime sumokėti norėdami likti švarūs. Galime ieškoti lengvesnių būdų, galime mokėti kyšius ir gauti greitą naudą, bet mes tikime, kad mūsų pasirinktas kelias yra daug geresnis ilguoju periodu“, – kalbėjo pašnekovas.
Tarptautinės korporacijos neslepia, kad skaidriai ir socialiai atsakingai įmonei kur kas lengviau pelnyti klientų ir investuotojų pasitikėjimą. Tačiau tam visuomenė turi būti subrendusi. „Lietuva mums išskirtinė rinka, kurioje turime daug lojalių klientų. Lietuviai labai pažangūs telekomunikacinių paslaugų vartotojai. Įmonės socialinė atsakomybė – tai bendro visuomenės išprusimo ir žmonių pajamų klausimas. Kiek žmonių turi laiko ir gali dėti pastangų domėtis tokiais klausimais. Bet vis didesnis visuomenės įsitraukimas sprendžiant šiuos klausimus pastebimas visose valstybėse“, – minėjo N.Sonkinas.
Riboja piniginė
Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus 15min.lt teigė, kad statistiniam lietuviui įmonių socialinė atsakomybė rūpi mažai: „Kiek yra tekę matyti tyrimų šia tema, tai žmonės nurodo, kad jiems rūpi įmonių socialinė atsakomybė. Aišku, ji nėra aukščiausioje vietoje, bet ir ne žemiausioje. Tačiau kaip tai veikia realiame gyvenime? Pastebima, kai žmonės realiai priima sprendimus pirkti ar ne, pradeda veikti kiti objektyvesni kriterijai“.
 |
| Simonas Bartkus/BFL. Tomo Lukšio nuotr. |
Pasak jo, jei žmonės turi mažiau pinigų, jie priversti taupyti ir rinktis racionaliau, todėl ima dominuoti tokie kriterijai kaip prekės ar paslaugos kaina. Mokėti daugiau už socialiai atsakingų įmonių produkciją žmonės gali turėdami didesnes finansines galimybes. „Tyrimai rodo, kad 2007–2008 m., kai vartojimas buvo itin aukštas, o žmonės mažiau skaičiavo pinigus, ekologinė produkcija Lietuvoje buvo populiaresnė. Kai atėjo krizė, ekologinė produkcija buvo primiršta. Dabar vėl prie jos grįžtama. Panaši situacija ir su įmonių socialine atsakomybe. Kuo didesnes galimybes turi rinktis, tuo lengviau gali atsisakyti prekės, kai ją siūlo socialiai neatsakinga įmonė“, – teigė asociacijos vadovas.
S.Bartkaus nuomone, mūsų šalyje reta įmonė stengiasi akcentuoti savo socialinę atsakomybę. „Lietuvoje socialinė atsakomybė nėra tas dalykas, ant kurio būtų galima statyti visą įmonės komunikaciją. Tai nėra pagrindinė žinia vartotojams. Tačiau savo socialinei atsakomybei nemažai dėmesio skiria užsienio kapitalo įmonės. Jos aktyviai komunikuoja tokius savo veiksmus. Tyrimai rodo, kad žmonės užsienio kapitalo įmones vertina kaip labiau socialiai atsakingas nei lietuviškas. Užsienio kapitalo įmonės vartotojų sąmonėje turi tam tikrą pasitikėjimo avansą. Lietuviškom įmonėm reikia įdėti daugiau darbo į savo socialinę veiklą ir jos komunikavimą, kad žmonės pradėtų tai vertinti“, – pasakojo pašnekovas.
Pirmiau skaidrumas
Lietuvai reikia pasiekti, kad įmonės dirbtų skaidriai, o tik paskui galvoti apie aukštesnius tikslus, - sakė T.Pilipavičius.
Lietuvos investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius 15min.lt sakė, kad mūsų šalies investuotojai socialiai atsakingų įmonių, rinkdamiesi investicijų kryptis, neišskiria: „Žiūrint iš smulkiojo investuotojo pusės, galima sakyti, kad jam nėra esminio skirtumo. Lietuvoje šis kriterijus dažniausiai pamirštamas. Dėmesį į įmonės socialinę atsakomybę galėtų atkreipti nebent užsienio bendrovės, investuojančios Lietuvoje. Jie supranta, kad renkantis tokią įmonę rizika mažesnė.“
T.Pilipavičiaus nuomone, lietuviams pradeda rūpėti įmonės skaidrumas. Tuo tarpu socialinė atsakomybė – ateities klausimas. „Lietuvos investuotojai pradeda kreipti dėmesį ne į socialinę atsakomybę, o į įmonės skaidrumą. Lietuvai reikia pasiekti, kad įmonės dirbtų skaidriai, o tik paskui galvoti apie aukštesnius tikslus – tokius kaip socialinė atsakomybė“, – teigė asociacijos direktorius.
