Apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nors jau kelis metus Vyriausybei siūloma labiau skatinti šeimos verslą, viešumo tradicinėje žiniasklaidoje vis dar trūksta. „Iš viso informacijos kiekio apie šeimos verslus vos 4,8 proc. sudaro straipsniai apie būtent lietuviškus šeimos verslus. Žinoma, tai lemia gilesnės šeimos verslo šaknys užsienio šalyse bei didesni mąstai – turbūt nerastume nežinančių Dell, BMW ar Louis Vuitton. Tyrimai rodo, jog Lietuvos jaunimas linkęs kurti naujus verslus, o ne tęsti šeimos pradėtas veiklas, tad jiems tenka viską pradėti nuo nulio“, – teigia Vilūnė Kairienė, „Mediaskopo“ stebėsenos ir analizės skyriaus vadovė.
Taip pat dar 2015 metais skelbti šeimos versluose egzistuojantys kartų skirtumai ryškėja – Y karta orientuojasi į modernizaciją bei naujoves, o tai lemia, jog kuriami naujomis technologijomis ir socialine atsakomybe paremti verslo modeliai. Pavyzdžiui, kad ir lietuviškas šeimos verslas „Atvirukas.com“, leidžiantis išsiųsti atviruką iš bet kurios pasaulio vietos vien tik telefono ar kompiuterio pagalba. Siunti atviruką lipdamas į kalną Šveicarijoje, o „Atvirukas.com“ kūrėjai žada pasodinti ar prisidėti prie medžio pasodinimo kaskart pardavus 10 atvirukų. Į ekologiškumą orientuojasi ir kiti šeimos verslai – „Supkis“, žaislus vaikams kuriantis iš ekologiškų medžiagų ar „Skaidri etiketė“, kaip svarbiausias vertybes deklaruojanti sveikatą, ekologiją ir sąmoningą pasirinkimą.
Šiuos prekės ženklus sieja ne tik bendros vertybės, tačiau ir tai, jog tradicinėje žiniasklaidoje jų nesutiksite – jų paminėjimai fiksuojami tik populiariuosiuose socialiniuose tinkluose. Anot V.Kairienės, tokios įmonės savo komunikacijai dažniausiai naudojasi socialiniais tinklais, o ne tradicine žiniasklaida, mat čia lengviau kurti ryšius su klientais bei naudotis kitomis socialinių tinklų siūlomomis reklamos ar pasiekiamumo paslaugomis. Dėl jaučiamo betarpiško dėmesio tokias įmones mėgsta ir klientai. Matomumo didinimui socialiniuose tinkluose vis dažniau pasitelkiami ir „influenceriai“, o populiariausieji neslepia, jog jų reklama socialiniuose tinkluose gali kainuoti ir tūkstantį eurų.
Taigi, kol tradicinėje žiniasklaidoje didesnio dėmesio sulaukia kriminalinio pobūdžio žinutės apie nelegalius šeimos verslus, o reklama tokiuose leidiniuose „įkandama“ tik stambesniems verslams, smulkioms įmonėms tenka imtis visų įmanomų gudrybių ir veiksmų didinant savo matomumą. Ypatingai tai aktualu Kalėdiniu laikotarpiu, kuomet mažiems šeimos verslams tenka užduotis prasimušti pro reklaminį didelių kompanijų „triukšmą“, bet, ko gero, ir jie suras savo nišą Kalėdų šventėje.
