Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuviško startuolio pasiūlymas britams – sukurti imuniteto pasus

Tapatybės patvirtinimo technologiją vystantis lietuvių startuolis „iDenfy“ pasiūlė britų Vyriausybei sukurti COVID-19 imuniteto pasus arba karantinuotų žmonių sekimo programėlę. „iDenfy“ vadovas Domantas Čiuldė 15min sakė, kad ši technologija pasitarnautų ir būsimų pandemijų metu, nes padėtų greičiau atsigauti šalių ekonomikoms. Tiesa, Pasaulio sveikatos organizacija kurti imuniteto pasų kol kas nerekomenduoja.
Domantas Čiuldė, "iDenfy" vadovas ir bendraįkūrėjas
Domantas Čiuldė, "iDenfy" vadovas ir bendraįkūrėjas / Asmeninio archyvo nuotrauka

Šalia skiepų paso, kuriuo gali įrodyti esąs atsparus įvairioms ligoms, galėtų atsirasti ir imuniteto COVID-19 pasas – elektroninis dokumentas, kurį turėtų šia liga persirgęs ir jai imunitetą įgijęs žmogus.

Tokį pasą turintys žmonės galėtų ne tik atsidurti pirmosiose linijose, gaivinant šalies ekonomiką, bet ir padėti karantine esantiems visuomenės nariams.

Tokią idėją Didžiosios Britanijos Vyriausybei pasiūlė lietuvių startuolis „iDenfy“, plėtojantis tapatybės nustatymo technologiją.

Tarp pretenduojančių įmonių – tik viena lietuviška

Įmonės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Domantas Čiuldė 15min pasakojo, kad Didžiosios Britanijos Vyriausybės nacionalinės sveikatos tarnybos padaliniui, atsakingam už inovacijų diegimą (NHSX) paskelbus, kad ieško technologinių sprendimų kovai su COVID-19, lietuvių įmonė pateikė dvi paraiškas – sukurti imuniteto pasą ir karantinuotų žmonių sekimo programėlę.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Domantas Čiuldė, "iDenfy" vadovas ir bendraįkūrėjas
Asmeninio archyvo nuotrauka/Domantas Čiuldė, "iDenfy" vadovas ir bendraįkūrėjas

Pasiūlymus sukurti imuniteto pasus ar neseniai atlikto COVID-19 testo rezultatus parodančias programėles iš viso pateikė penkios tapatybės nustatymo technologiją plėtojančios įmonės iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lietuvos.

Lietuvių idėją aprašė ir populiarus tarptautinis naujienų portalas „Business Insider“.

Laukia patvirtinimo, kad negalima susirgti antrąkart

D.Čiuldė pasakoja, kad kuriant imuniteto pasus reikiamus duomenis suvesti turėtų ligoninės ar kitos medicinos įstaigos, o imuniteto pasus pagal šiuos duomenis sukurtų valstybinė institucija – pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tuo tarpu speciali lietuvių sukurta programėlė, apjungianti asmens dokumentą su veido atpažinimo technologija ir QR kodu, suteiktų galimybę valstybės institucijoms patikrinti, ar konkretus asmuo turi imuniteto pasą, ar ne.

Tiesa, D.Čiuldė pripažino, kad imuniteto pasų kūrimą dar stabdo viena aplinkybė – lietuviai laukia iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patvirtino, kad kartą persirgęs COVID-19 įgauni imunitetą ir antrą kartą nebeapsikrėsi.

Kol kas tokių įrodymų dar nėra, tad dėl šios priežasties PSO nerekomenduoja kurti imuniteto pasų.

„Kol kas šis klausimas dar lieka atviras, nors linkstama link to, kad jei kartą prasirgai, turi imunitetą ir antrą kartą nesusergi. Tokie gyventojai galėtų gauti imuniteto pasą ir juos būtų galima siųsti pirmuosius atgaivinti ekonomikos“, – idėją pristatė D.Čiuldė.

Sulaukę patvirtinimo iš PSO, kad persirgus COVID-19 galima įgyti imunitetą, lietuviai ketina pradėti kurti šį produktą net jeigu jų paraiškos britų Vyriausybė nepatvirtins.

Česlovo Gelžinio nuotr./Karantino metas Londone
Česlovo Gelžinio nuotr./Karantino metas Londone

Tiesa, šios technologijos kūrimui startuoliui reikėtų prisitraukti papildomą finansavimą. Kadangi imuniteto paso pagrindą – tapatybės nustatymo technologiją „iDenfy“ jau turi, sukurti imuniteto pasą įmonei užtruktų apie dvi savaites.

D.Čiuldės nuomone, toks imuniteto pasas bus aktualus ir ateityje, nes pandemijos gali pasikartoti – o sukūrus imuniteto pasą, jį galima pritaikyti skirtingoms ligoms.

„Šiandieninė situacija įrodo, kad ateityje galime turėti ne vieną pandemiją. Sukūrę sistemą galėtume pritaikyti ją naudojimui nuo pat pandemijos pradžios ir gal neturėtume tokios žalos ekonomikos kaip dabar. Būtų bendra duomenų bazė, kurią galima bet kada aktyvuoti ir ji veiktų įvairių pandemijų metu: vienu metu nuo vienos ligos imuniteto pasus sukuri, kitu metu – nuo kitos“, – ruoštis iš anksto galimoms pandemijoms ragino D.Čiuldė.

Jis pridūrė, kad lygiai taip pat ši programa galėtų rodyti ir testo rezultatus – pavyzdžiui, kad prieš dvi dienas dareisi testą, kuris buvo neigiamas.

123RF.com nuotr./Tyrimai dėl koronaviruso
123RF.com nuotr./Tyrimai dėl koronaviruso

„Mes atliekame žmogaus identifikaciją – skenuojame jo veidą, biometrinius duomenis, o po to galime susieti su asmeniu skirtingus dalykus – testo rezultatus ar imuniteto pasą“, – veikimo principą pristatė D.Čiuldė.

„iDenfy“ vadovai ketina imuniteto pasų sprendimą pasiūlyti ir Lenkijai.

Įkvėpė priverstinis karantinavimas

Britų vyriausybei lietuviai pasiūlė sukurti ir karantinuotų žmonių sekimo programėlę. Mintis apie tokį produktą lietuviams mintis kilo Lietuvoje prasidėjus priverstiniam iš užsienio grįžusių lietuvių karantinavimui viešbučiuose.

„Tuomet mums kilo idėja sukurti žmonių sekimo programėlę, kuri veiktų taip – kelis kartus per dieną žmogui į telefoną ateina raginimas pasitikrinti. Atsidarius „iDenfy“ programėlę nuskanuojami biometriniai duomenys, jie sulyginami su sistemoje pateiktais duomenimis apie žmogų, įsitikinama, kad tai gyvas žmogus, o ne nuotrauka, sutikrinama, ar žmogaus buvimo koordinatės sutampa su nurodyta karantino vieta. Ir tuomet galima patvirtinti, kad šis asmuo tuo laiku buvo toje vietoje“, – pasakojo D.Čiuldė.

Jeigu žmogus neatsako į prašymą pasitikrinti, jam kas keliolika minučių siunčiami pakartotiniai pranešimai. Jeigu ignoruojami ir šie prašymai, automatizuota sistema praneša policijos pareigūnams, kad žmogus neatlieka patikrinimo.

D.Čiuldė pasakojo, kad šią programėlę lietuvių startuolis taip pat pristatė Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūrai (MITA), Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau "iDenfy" programėlė nebuvo pasirinkta.

Siūlo kurti tarpvalstybinę duomenų bazę

Idėją sukurti imuniteto pasus svarsto ir kelios užsienio tapatybės nustatymo platformos.

„iDenfy“ iliustracija/Veido atpažinimas
„iDenfy“ iliustracija/Veido atpažinimas

Dėl šios priežasties „iDenfy“ vadovai susisiekė su keliomis tokiomis įmonėmis siūlydami sukurti bendrą standartą ir duomenų bazę imuniteto pasams dalintis ir saugoti – tai leistų pasiekti, kad imuniteto pasai galiotų skirtingose šalyse.

D.Čiuldės nuomone, tai galėtų paskatinti ir laisvesnį imunitetą turinčių asmenų judėjimą tarp šalių. Pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją atskridęs lietuvis galėtų oro uosto darbuotojams leisti nuskenuoti savo imuniteto pasą, o šie turėtų įrodymą, kad atvykstantis asmuo yra įgijęs imunitetą COVID-19 virusui.

„Tai reikštų, kad mano profilį galima būtų atrakinti kitoje šalyje ir patikrinti, ar turiu imuniteto pasą. Tai būtų gerai, nes visi kuria panašų produktą, tad galėtume tarp skirtingų šalių naudoti tas programėles. Jei bus kuriama be standartų, formatai skirsis, ateityje apjungti bus daug sunkiau“, – nuogąstauja D.Čiuldė.

„iDenfy“ iliustracija/Asmens identifikavimo procesas
„iDenfy“ iliustracija/Asmens identifikavimo procesas

Tačiau tokią technologiją planuojantis sukurti D.Čiuldė pabrėžia, kad patikrinę, ar asmuo turi imuniteto pasą, pareigūnai jo išsaugoti negalėtų, tad asmens duomenys būtų apsaugoti.

Nuotolinę tapatybės patvirtinimo paslaugą teikianti įmonė, kurioje dirba apie 18 darbuotojų, turi apie 100 klientų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje,Didžiojoje Britanijoje, JAV, Australijoje ir kitose šalyse. Daugiausiai „iDenfy“ paslaugomis naudojasi greitųjų kreditų teikėjai ir kitos finansinės institucijos, taip pat lažybų tinklalapiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?