„Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė ketvirtadienį konferencijoje žiniasklaidai pabrėžė, kad eksporto įtaka Lietuvos ekonomikai yra didžiulė.
„83 proc. nuo BVP sudaro eksportas, tai milžiniškas lokomotyvas, tempiantis mūsų ekonomiką“, – tvirtino D.Kleponė.
Tuo tarpu „Verslios Lietuvos“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas atkreipė dėmesį, kad kuo mažesnė šalis, tuo ji labiau priklausoma nuo eksporto.
„Ne vien Lietuva stipriai priklausoma nuo eksporto. Kuo didesnė šalis, tuo mažiau yra priklausoma nuo eksporto, o kuo mažesnė šalis, tuo labiau priklausoma nuo eksporto. Mes vieni iš lyderiaujančių Europos Sąjungoje (ES) pagal tai, kiek eksportas svarbus šalies ekonomikai“, – tvirtino V.Ivanovas.
Gali sumažėti ketvirtadaliu
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka konferencijos metu teigė, kad prognozuojama, kad visame pasaulyje eksportas susitrauks ketvirtadaliu.
Neišvengiamai šiemet traukiantis ES ekonomikai, smuks ir Lietuvos eksportas, itin priklausomas nuo ES šalių. O kiek jis smuks, pasak V.Ivanovo, priklausys ir nuo kitų ES šalių atsigavimo greičio, ir nuo įvairių šalių ekonomikos skatinimo planų.
„Versli Lietuva“ prognozėmis, optimistinis variantas, jei Europos Sąjungos (ES) ekonomika susitrauktų vienu procentu – tuomet Lietuvos eksportas grįžtų į 2018 metų lygį. Prognozuojama, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas tokiu atveju smuktų 2 proc. arba 300 mln. eurų.
Paslaugų nuosmukis būtų didesnis – sumažėtų apie 10 proc. arba milijardu eurų, nes jis apima ir turizmo sektorių, kuris visą antrą ketvirtį nieko neeksportuos.
Tačiau V.Ivanovas ir pateikė kitą, labiau tikėtiną, scenarijų. Vis daugiau ekonomistų prognozuojant, kad ES ekonomika 2020 metais patirs 5-6 proc. nuosmukį, Lietuvos eksportas nukentėtų kur kas smarkiau.
„Tokiu atveju, lietuviškų prekių eksportas sumažės 17 proc arba 2,5 mlrd. eurų, o paslaugų eksporto nuosmukis bus gilesnis – smuks 25 proc. arba 2,9 mlrd. eurų. Tokiu atveju grįžtume į 2017 metus“, – pabrėžė V.Ivanovas.
Tiesa, jis pridūrė, kad šiuo scenarijumi nėra vertinamas skatinimo priemonių, kurios galėtų sušvelninti eksporto kritimą, poveikis.
V.Ivanovo nomone, labiausiai trauksis turizmo eksportas, o mažiausiai – inžinerinės pramonės prekių eksportas.
2019 metais prekių eksportas augo 5 proc.
Jei ne koronaviruso pandemija, Lietuvos eksportas šiemet būtų augęs, nors ir lėčiau.
Pavyzdžiui, 2019 metais Lietuvos prekių eksportas augo 4,7 proc., o bendras ES prekių eksporto augimo vidurkis buvo perpus mažesnis – 2,3 proc.
Tuo tarpu Lietuvos paslaugų eksportas augo 22 proc.
„Mūsų prekės eksportuojamos į visą pasaulį, tačiau trys ketvirtadaliai į ES rinką“, – pastebi V.Ivanovas.
Lietuvos prekių eksporto augimą pernai didžiąja dalimi nulėmė žemės ūkio, maisto ir gėrimo, baldų, inžinerinės pramonės sektoriaus augimas.
