Lietuviškų alkoholinių gėrimų gamintojos „Alita“ paslaptys

Savo gamyklos duris žurnalistams pravėrę AB „Alita“ atstovai papasakojo, kuo skiriasi šampano ir limonado burbuliukai, kuriame ceche dūžta daugiausia butelių ir kaip tikrinamas darbuotojų blaivumas.
Ekskursijos akimirka
Ekskursijos akimirka / Aurimo Šrubėno nuotr.

Vyriausioji įmonės technologė Margarita Lovkienė papasakojo, kaip gimsta lietuviški šampanizuoti vynai, brendžiai ir kodėl tradicinė samanė gaminama tik žiemą.

Ąžuolinių statinių nėra

Per metus „Alita“ galėtų pagaminti apie 30 mln. litrų alkoholinių gėrimų.

Aurimo `rubėno nuotr./Ekskursijos akimirka
Aurimo Šrubėno nuotr./Margarita Lovkienė

Pirmiausia žurnalistams buvo parodytas stipriųjų gėrimų cechas, kuriame gaminamos degtinės ir trauktinės. Degtinė gaminama tik iš rugių, filtruojant ją per aktyvintą anglį Tuo tarpu tradicinės samanės gamyba vyksta tik sezoniškai. „Šiam gėrimui akcizas labai didelis, todėl paklausa mažesnė. Jį dažniau perka užsieniečiai. Gamybą vykdome tik žiemą ir ją pradėsime po Naujųjų metų“, – pasakojo M.Lovkienė.

Antrajame gamybos etape gėrimai apdorojami šalčiu. Nuo to priklauso jų skonio švelnumas. Per metus „Alita“ galėtų pagaminti apie 30 mln. litrų alkoholinių gėrimų. Šiuo metu ji dirba tik trečdaliu pajėgumų.

Geltonojoje salėje, kurioje stovi dar nuo sovietinių laikų likusios geltonos geležinės talpyklos, laikomas brendis. Ąžuolinių statinių „Alitoje“ nėra. Brendis brandinamas Prancūzijoje. Brendžio spiritas gamybai atgabenamas autocisternomis. Vėliau jis iki tinkamos kondicijos sumaišomos kupažavimo ceche. Geležinės talpyklos nepraleidžia oro, todėl galima ilgą laiką išsaugoti nepakitusį gėrimo skonį ir spalvą.

Dažniausiai dūžta pasterizatoriuje

Išpilstymo ceche naudojami tik nauji buteliai. Bendrovės atstovai paaiškino, kad utilizuoti jau naudotą tarą per brangu dėl logistinių priežasčių. Veikia dvi linijos – klasikiniams ir įvairių formų buteliams, kurie perkami iš Lietuvos, Estijos, Švedijos, Lenkijos, Prancūzijos ir kitų gamintojų.

Paklausti, ar dažnai dūžta buteliai ir kur tai vyksta dažniausiai, „Alitos“ atstovai paaiškino, kad normos numato, jog dužti gali 2 buteliai iš 1 000. Tačiau realybėje dūžta dar rečiau. Dažniausiai buteliai dūžta ne nuo negrabių darbuotojų rankų ar nesuderintų mechanizmų, o nuo temperatūrų skirtumų. Tai vyksta pasterizatoriuje, kai atšaldyti buteliai atšildomi tam, kad būtų galima užklijuoti etiketę.

Aurimo `rubėno nuotr./Ekskursijos akimirka
Aurimo Šrubėno nuotr./Ekskursijos akimirka

Alkoholinių gėrimų paletes vežiojantys darbuotojai nuolatos tikrinami alkotesteriu. Iš įmonės išeinantys darbuotojai tikrinami pasirinktinai. Per pastaruosius dvejus metus nebuvo atvejų, kai būtų tekę taikyti drausmines priemones už girtumą darbo vietoje. Tiesa, gėrimų gamybos meistrai ir technologai netikrinami, nes gėrimų degustacija yra jų kasdienis darbas. „Tačiau reikia atskirti degustaciją nuo gėrimo. Rimti degustatoriai gėrimo gali net nepraryti“, – patikslina M.Lovkienė.

Gamina ir rankų darbo vyną

Žurnalistai palydimi į putojančio vyno gamybos cechą. Tokie dar Sovietų Sąjungos laikais pastatyti Rygoje ir Minske. Nuo 2004 m. žaliavos putojantiems vynams gali būti perkamos tik iš Europos Sąjungos šalių. Į Lietuvą jos keliauja iš Italijos ir Ispanijos. Iki tol vynas buvo perkamas iš Moldavijos ir Rusijos Krasnodaro krašto.

Žaliavas tenka pirkti iš karto visiems metams, todėl „Alitoje“ įrengtos saugyklos, kuriose telpa 8 mln. litrų vyno. Dažniausia čia saugoma iki 5 mln. litrų gėrimo.

Vynas taip pat apdorojamas šalčiu dėl kristalinio stabilumo. Vyne esantys kalcio kristalai, dar vadinami „vyno akmenimis“, minusinėje temperatūroje gali būti nesunkiai pašalinami. Toliau vynas keliauja mažiausiai trisdešimties dienų „poilsiui“ saugyklose be sąlyčio su oru, kurio metu iš jo pasišalina deguonis.

Putojantis vynas gaminamas Šarma metodu, kai vynas papildomai fermentuojamas įmaišant mielių ir likerio (vyno su cukrumi). Taip vyksta raugimo procesas, kurio metu išsiskiria ir angliarūgštė. Būtent todėl putojančio vyno burbuliukai išlieka kur kas ilgiau nei limonado. Vėliau gėrimas išpilstomas į butelius.

„Alitoje“ yra ir klasikinis putojančio vyno gamybos cechas, kur visas darbas atliekamas rankomis. Į kiekvieną butelį atskirai pilamas vynas, mielės, cukrus, uždaryti buteliai paliekami fermentacijai, o vėliau iš jų pašalinamos nuosėdos. Toks vynas kainuoja du kartus brangiau nei pagamintas Šarma būdu.

Žolelės iš Šiaurės Kaukazo

Savo trauktinėms žoleles „Alita“ perka ne tik Lietuvoje, bet ir tokiose regionuose kaip Šiaurės Kaukazas. Į nemažiau egzotiškas šalis eksportuojami putojantys vynai ir kiti gėrimai. Šiuo metu bandomosios siuntos nusiųstos į tokias šalis kaip Kinija ar Libanas. Maksimalus „Alitos“ pajėgumas yra 12 mln. butelių putojančio vyno per metus, tačiau dabar kasmet gaminama apie 5 mln. butelių.

Aurimo `rubėno nuotr./Ekskursijos akimirka
Aurimo Šrubėno nuotr./Ekskursijos akimirka

Šiuo metu putojantys vynai daromi iš rūšinio vyno ar keleto jų derinių. Vyriausioji technologė M.Lovkienė prisiminė, kad pastačius gamyklą putojantys vynai buvo kupažuojami net iš septynių rūšių vyno.

Putojančiam vynui reikalingas rūgštesnis ir silpnesnis vynas, todėl „Alita“ didžiausią jo dalį perka iš Italijos Emilijos-Romanijos regiono, kur yra mažiau saulės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų