Gestų lobynai – filmuotoje medžiagoje
Fiksuoti gestų kalbos virsmus žodyno rengėjams – nelengva užduotis. Lietuvių gestų kalba skiriasi pagal regionus ir amžiaus grupes, kai kurie gestai vartojami tik darbo ar šeimos aplinkoje.
„Dar nėra susiformavusios bendrinės gestų kalbos, todėl žodynas yra gyvas ir nuolatos keičiasi“, – pažymėjo Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centro Metodinių priemonių rengimo ir gestotyros skyriaus specialistė Ieva Lemešiūtė.
Pavyzdžiui, jei kurčiasis dirba fabrike, jo prašoma papasakoti apie darbo specifiką. Taip sužinome naujus gestus – įrangos, technikos pavadinimus, – sakė I.Lemešiūtė.
Aprėpti dabartinę lietuvių gestų kalbą siekiama keliaujant po Lietuvą ir fiksuojant pokalbius su kurčiaisiais įvairiausiomis temomis.
„Kartais pokalbiai vyksta laisvu formatu, o kartais pasiūloma tam tikra tema. Pavyzdžiui, jei kurčiasis dirba fabrike, jo prašoma papasakoti apie darbo specifiką. Taip sužinome naujus gestus – įrangos, technikos pavadinimus“, – sakė I.Lemešiūtė.
Filmuotą medžiagą žodyno sudarinėtojai parsiveža į sostinę, kur ją analizuoja.
„Žodynas rengiamas komandiniu principu. Atradę naują gestą kurtieji diskutuoja tarpusavyje apie jo reikšmę, paplitimą. Nusprendus įtraukti gestą į žodyną, sugalvojami gesto vartojimą atspindintys sakiniai. Naują gestą ir šiuos sakinius nufilmuojame studijoje. Tuomet juos išverčiu į lietuvių kalbą. Visą šią medžiagą pateikiame kompiuteriniame gestų kalbos žodyne“, – pasakojo gestų kalbos vertėja.
Gestai į žodyną patekti gali ir itin moderniu keliu – per socialinius tinklus.
„Girdintys įpratę savo mintis socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“, reikšti raštu. Tuo tarpu kurtieji mėgsta diskutuoti save nusifilmuodami. Tokiu būdu net ir socialiniuose tinkluose galime stebėti gestų kalbą“, – teigė pašnekovė.
Kalbai atsiskleisti padeda technologijos
I.Lemešiūtės teigimu, gestų kalbą atviresne daro ir sparčiai tobulėjančios technologijos. Anksčiau gestus buvo įprasta įtraukti į spausdintinius daugiatomius žodynus, kuriuose juos bandyta aiškinta nuotraukomis. „Gestas atliekamas judesyje ir jį labai sunku užfiksuoti nuotrauka. Kompiuteriniame žodyne galima pamatyti visą judesį ir sakinį. Tai didelis privalumas“, – sakė ji.
Be to, pasak pašnekovės, ieškodami gestų kasdieninėje kalboje, gestų kalbos tyrėjai gali parodyti, kokia ekspresyvi ir turtinga yra ši kalba.
„Seniau gestų kalbos žodynai buvo sudarinėjami ieškant atitikmenų lietuvių kalboje. Bet kas tuomet nutiko? Imta manyti, kad gestų kalba yra skurdi“, – teigė gestų kalbos specialistė.
Jos teigimu, gestų kalba turi savo unikalią gramatiką. „Lietuvių kalboje žodis plaukti gali apibūdinti bet ką – plaukti gali ir žmogus, ir laivas, ir antis, ir debesis. Gestų kalboje kiekvieną šį junginį pavaizduojame taip, kad tampa savaime aišku, kas plaukia“, – dėstė ji.
Planuojama, jog artimiausiu metu žodynas turės savo atskirą interneto puslapį. Taip pat ketinama pristatyti specialią aplikaciją mobiliesiems telefonams. Žodyno rengėjai turi ir daugiau ambicijų, tačiau joms įgyvendinti tikisi ir didesnės paramos iš valstybės.
Pasak I.Lemešiūtės, žodynas aktualus ir kurtiesiems, ir girdintiems. Kurtiesiems jis padeda lavinti lietuvių kalbos žinias, o girdintiems – mokytis gestų kalbos. Prie žodyno atsiradimo stipriai prisidėjo lingvistas Mantrimas Danielius, vienas pirmųjų pradėjęs tyrinėti gestų kalbą ir sudaręs vadovėlį „Lietuvių gestotyros pagrindai“.
JAV atliktos gestų kalbos studijos rodo, kad mokantis šios kalbos ženkliai pagerinami pažinimo procesai: praplečiamas abstraktūs ir kūrybinis mąstymas, pagerinama sprendimų priėmimo kokybė, išmokstama geriau pastebėti detales, pagerėja vizualinio matymo gebėjimai.
Parengė Indrė Leonavičiūtė
