Žmogaus balsas nutapytas vandeniu
„Juokaujame, kad mūsų didžiausia bėda – unikalumas. Jei gamintume bandeles arba pieštukus, niekam nieko aiškinti nereikėtų. O garso ir vandens paveikslai – tai visiškai neįprastas dalykas“, – pasakoja grafikos dizainerė Rūta Mickienė, kurianti unikalias dovanas – garso paveikslus.
Moteris neslepia, kad steigiant trečius metus veikiančią studiją „Aqua Lingua“ teko nemažai pavargti. „Pamačius reikalingos aparatūros kainas, tapo aišku – be paramos negalėtume ne pasvajoti apie tą įrangą. Dabar tokia pati situacija ir su patentavimu – ruošiamės teikti dokumentus Europos patentui gauti, ir galima parama vaidina labai svarbų vaidmenį.“
Nepaisant visų kliūčių, menininkė atskleidžia – pasvajoja ir apie pasaulinę rinką. „Tikimės, kad viskas pajudės. Nesinori likti tik vietinėje rinkoje. Juolab, kad pasaulyje yra tik keli panašūs projektai. Nors nesu verslininkė, tikiuosi, kad tokių paveikslų kūrimas anksčiau ar vėliau bus pelningas. Juk tiek laiko, širdies, finansų investuota“, – dėsto grafikos dizainerė.
Kosmoso technologijos – įkandamos
Kai kurių kosmoso technologijų vystymas nėra per brangus net tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva, įsitikinusi vieno pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ komanda. Pernai metais mažąjį palydovą sukūrę jaunieji mokslininkai savo žodžius įrodė darbais. „LituanicaSAT-1“ kosmose išbuvo maždaug pusmetį ir įvykdė visus misijos tikslus.
„Sėkmingas šio projekto įgyvendinimas paskatino įkurti savo įmonę – „Nanoavionika“ , – pasakoja šios įmonės marketingo vadovas Linas Sargautis.
L. Sargautis pastebi, kad įmonės įkūrimas buvo reikalingas ne tik moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros veiklai vykdyti, bet ir nišinį verslą vystyti. Pagrindinė įmonės veikla – mažųjų palydovų surinkimas bei paleidimas į kosmosą ir šių palydovų komponentų ir sistemų projektavimas, testavimas bei pardavimas.
Siekia įsilieti į jauną probiotinių priemonių rinką
Per dažnai vartojant antibiotikus, didėja bakterijų atsparumas. Šis principas galioja ir cheminėms namų valymo priemonėms. „Stiprių cheminių elementų naudojimas tikrai neatneša naudos nei žmogui, nei aplinkai. Esame įsitikinę, kad žmonės vis labiau tai įsisąmonins“, – sako probiotines namų valymo priemones gaminančios UAB „Probiosanus“ generalinis direktorius Giedrius Martusevičius.
Prieš 4 metus įsikūrusi įmonė iš pradžių tik prekiavo probiotinėmis valymo priemonėmis. Šiandien ji turi savo mikrobiologijos ir chemijos laboratoriją. „Iš pradžių bendradarbiavome su Kauno technologijų universitetu. Bet apetitas išauga bevalgant. Supratome, kad patiems reikia vykdyti mokslinius tyrimus. Probiotikai – visiškai nauja sritis. Matome, kad su jais galėtume įžengti ir į maisto pramonę, ir į kosmetikos gamybą“, – pasakoja „Probiosanus“ vadovas.
Inovacijų pamatas – idėjos ir parama
„Tam, kad originalios idėjos taptų verslu reikia ne tik drąsos, bet ir nemažų finansinių išteklių. Siekdama palengvinti naštą inovatyvių verslų kūrėjams, valstybė investuoja į inovacijų kūrimą. Būtent inovacijos, išskirtinė produkcija, išradimai ir patentai veda šalį ateities ekonomikos kryptimi bei padės išlikti konkurencingais greitai besikeičiančiose rinkose“,– pažymi ūkio ministras Evaldas Gustas.
Apie unikalius produktus ir paslaugas, kuriems priklauso ateities rinkos, bus diskutuojama rugsėjo 3–4 d. vyksiančiame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ 2015, kurį organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų forume savo pranešimus skaitys buvęs socialinio tinklo „LinkedIn“ vadovas Europoje Kevinas Eyresas, „Google“ rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Regimantas Urbanas, didįjį hadronų greitintuvą valdančios organizacijos CERN akseleratoriu ir technologijų direktorius dr. Frederidk Bordry, ekspedicijas į Marsą planuojančios įmonės „Mars One“ vadovas Bas Lansdorp ir dar 40 pranešėjų iš Lietuvos ir viso pasaulio.
Daugiau informacijos apie renginį ir jo programą galima rasti adresu www.innovationdrift.com. Renginys finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
