Rūpi ne tiek pavojai, kiek garantuotas atsiskaitymas
Panevėžio bendrovės „Lietkabelis“ generalinio direktoriaus Sigito Gailiūno tolimo krašto pavadinimas nebaugina. „Gal ir egzotika, bet mums – nieko naujo, kaip bet koks susitikimas su verslininkais iš Europos, Azijos valstybių, kur situacija rami, – apie pokalbį su verslininku portalui 15min.lt sakė jis. – Afganistaną vertiname kaip galimą rinką.
Jis atrodo truputį grėsmingai dėl šiandieninės situacijos, dėl to, kas vyko, bet situacija keičiasi. Žiūrėdami į priekį, visuomet bandome ieškoti pozityvo, tolimesnių vystymosi kelių. Jokiu būdu neatmetame galimybės įgalioti tiekti mūsų produkciją. Mūsų produktai yra sertifikuoti pagal Europos standartus, o jiems tokie tinka.“
 |
| Wakil Azizi |
Kalba esą eina ne apie pagalbą atsikuriančiai šaliai, o normalų verslą. Kabule gyvenantis inžinierius W.Azizi turi statybų, architektūros, inžinerijos ir kelių tiesimo įmonę FAER („Farhat Architecture, Engineering and Road Company“). Lietuviai, pavyzdžiui, tiektų elektros instaliacijos darbams reikalingus gaminius.
Anot pašnekovo, pirmasis susitikimas nereiškia, kad jau sutarta dėl tiekimo, bet „nežiūrime kaip į visiškai niekinį, galvojame, kad kažkas išeis“.
Su Afganistano verslininkais panevėžiečiai jau yra bendravę prieš porą metų, bet tai į rimtesnį bendradarbiavimą neperaugo. Dabar S.Gailiūnas mato geresnių perspektyvų – minėta kompanija galėtų praminti kelius į tolimos šalies rinką. Juoba kad ji turėtų būti įdomi ne vien lietuviams: „Ateityje – gal ne šiemet, ne kitąmet – tai bus perspektyvi rinka. Kraštas turi pakankamai stipriai vystytis. Ne visada bus, kaip dabar. Ekonomika turėtų vystytis į gerąją pusę.“
Dar 1958 m. įkurto „Lietkabelio“ atstovams yra tekę bendrauti ir su Irano verslininkais, o Libijoje jau buvo sutarta įkurti atstovybę, bet prasidėjus Arabų pavasariui planų teko atsisakyti.
„Į avantiūras ir nepagrįstus sumanymus mes nelendame. Bet šiuo atveju, jei būtų galimybė, interesas tiekti produkciją, – kodėl nepasinaudoti, įdomu pabandyti“, – teigė S.Gailiūnas.
A.Krikščiūnas: „Ko jis čia važinės? Pasižiūrėti, kaip atrodo 3 milijonai gyventojų? Jei sėdėsi namuose ir nosį krapštysi, nieko neturėsi. Mes irgi turime važinėti, kaip olandai važinėjo nuo XV a. Koks skirtumas, musulmonas jis ar ne. Kai ten buvau, apsidžiaugiau: blaivi tauta, vadinasi, protinga.“
Kalbėdamas apie grėsmes, jis pabrėžė ne bendrą saugumo situaciją ir pavojus žmonėms, juoba kad nekalbama apie atstovybės įkūrimą, bet atsiskaitymo klausimus. Jei pavyktų susitarti dėl produkcijos tiekimo, afganistaniečiai esą turėtų apmokėti iš anksto arba pateikti banko garantiją, negalėtų atidėti apmokėjimo.
Akmenį importuoja net iš Brazilijos
Su W.Azizi taip pat susitikęs Velžyje (Panevėžio r.) įsikūrusios bendrovės „Vitaka“ direktorius Arvydas Krikščiūnas pripažino „į tuos kraštus žiūrintis su didele atsarga – žmonės vaišingi, bet su kitokiu mentalitetu, todėl nereikia atmesti visokių galimybių“.
Tačiau bendradarbiavimas verslininką, kurio įmonės veiklos sritys – akmens gaminiai, interjero detalės, elektroninė įranga, taip pat vilioja – iš Afganistano jis norėtų atsivežti akmens. Granitas, marmuras, oniksas – reikalinga viskas, kas tinka statyboms, ritualinėms reikmėms. O akmuo ten esą pigus.
„Mes žaliavos neturime. Pas mus nėra paprasto akmens, kasyklų. Turime tik vieną dolomito karjerą, bet iš jo gaminama skalda keliams. Todėl dirbame su skandinavais, Indija, Brazilija“, – portalui 15min.lt pasakojo A.Krikščiūnas.
Jo įmonei, Aukštaitijos šiaurinėje dalyje – bene didžiausiai tokio pobūdžio, turinčiai 2,5 tūkst. kv. m ploto gamybines patalpas ir 1,5 ha žemės, kas mėnesį reikia 100 tonų žaliavos.
Pašnekovo žodžiais, karų ir nepriteklių iškankintas Afganistanas bunda iš sąstingio, keliasi kaip Feniksas iš pelenų ir yra suinteresuotas megzti verslo ryšius.
„Mes irgi galvojame, kaip išlikti konkurencingais, gal iš ten vežti akmenį per jį (verslininką W.Azizi – red. past.), mums būti vieninteliais atstovais ir platinti Lietuvoje“, – svarstė pašnekovas.
A.Krikščiūnas įsitikinęs, kad tai būtų perspektyvus bendradarbiavimas, o svečias turįs rimtų ketinimų: „Ko jis čia važinės? Pasižiūrėti, kaip atrodo 3 milijonai gyventojų? Jei sėdėsi namuose ir nosį krapštysi, nieko neturėsi. Mes irgi turime važinėti, kaip olandai važinėjo nuo XV a.
Koks skirtumas, musulmonas jis ar ne. Kai ten buvau, apsidžiaugiau: blaivi tauta, vadinasi, protinga.“
 |
| Gintaras Bagdonas |
Gintaras Bagdonas: kruopščiai įvertinus riziką, sėkmė galima
Lietuvos Specialiosios misijos Afganistane vadovas Gintaras Bagdonas portalui 15min.lt teigė, kad sunku vienareikšmiškai atsakyti dėl verslo galimybių šioje šalyje, – viskas esą priklauso nuo konkretaus atvejo, verslo srities, net nuo konkrečios vietovės.
„Saugumo situacija nevienoda. Šiaurėje, iš dalies ir šalies vakaruose padėtis kiek geresnė, – tvirtino diplomatas. – Manau, šioje šalyje yra daug verslo galimybių, tačiau rizika taip pat nemaža.
Norint pradėti verslą Afganistane, pirmiausia reikėtų kruopščiai įvertinti situaciją. Tinkamai susiplanavus, įvertinus galimą riziką, manau, Afganistane įmanoma sėkmingai vykdyti verslą.“
Keletui lietuvių verslininkui, kurie kreipėsi į G.Bagdoną, jis padėjo užmegzti reikalingus kontaktus, tiesa, kaip toliau sekėsi, duomenų neturi.
V.Ušackas: „Afganistanas yra ant Mendelejevo lentelės. Jame yra naftos, aukso. Dabar indai ir kinai investuoja – jiems reikės subrangovų. Ne vien apie Afganistaną kalbu – tai ir Pakistano rinka, ir Indijos rinka.“
Egdūnas Račius: saugumas svarbiau nei ekonominiai interesai
Lietuvos karių vietą Afganistane užimti raginami verslininkai, kuriems tai esą šansas atrasti viso regiono galimybes. Ekspertai rodo į vis prastėjančią saugumo padėtį ir naujo pilietinio karo galimybę.
Europos Sąjungos ambasadoriaus Afganistane postą neseniai palikęs Vygaudas Ušackas ragina galvoti apie Lietuvos verslininkų perspektyvą dirbti visame regione.
„Tam regionui reikalingas komercijos atašė, kuris dirbtų Kabule ar Naujajame Delyje. Tai būtų vertinga ir prasminga. Afganistanas yra ant Mendelejevo lentelės. Jame yra naftos, aukso. Dabar indai ir kinai investuoja – jiems reikės subrangovų.
Ne vien apie Afganistaną kalbu – tai ir Pakistano rinka, ir Indijos rinka. Manyčiau, kad mes esam įdomūs Indijai politiškai – kaip ir Kinijai – visų pirma dėl afganų saugumo problemų. Mūsų intelektualinė diplomatų patirtis – ji turi būti išnaudojama“, – teigė V. Ušackas.
Islamo ekspertas Egdūnas Račius savo ruožtu pabrėžia, kad saugumo situacija tik prastėja. Jis abejoja, ar Afganistanas toliau bus maitinamas milžiniškais finansiniais srautais: šiandien 90 proc. biudžeto įplaukų šalis gauna iš kitų šalių. Net jei kariniai veiksmai pasibaigs, religinis susiskaldymas, neraštingumas ir kovos tarp genčių liks.
„Panašu, kad nebus skirtos net tos sumos, kurios buvo pažadėtos, o naujos vargu ar bus žadamos. Ypač jei prasidės realios derybos tarp Talibano ir H.Karzai bei naujojo prezidento (kitąmet vyks prezidento rinkimai – red. past.). Tikėtina, kad vidaus padėtis keisis ir valstybė jau po 5 metų atrodys visai kitaip.
Kalbant apie ekonomiką, nepanašu, kad šis klausimas prioritetinis Amerikai, taip pat ES. Matyt ir Lietuvai negali būti prioritetinis. Karinis saugumo klausimas neabejotinai išlieka svarbesnis nei ekonominiai, nepaisant idealistinių siekių.“
