Tyrimas atskleidžia Baltijos šalių verslo atstovų, turinčių konkrečius tvarumo tikslus ir dirbančių šia kryptimi, požiūrį į aplinkai draugišką veikimo potencialą.
Tvarumo suvokimas: nuo finansiškai stabilios veiklos iki aplinkosaugos
Tyrime išryškėjo skirtingas tvarumo suvokimas tarp Baltijos šalių. Estijoje ir Latvijoje veikiančioms bendrovėms jis dažniausiai asocijuojasi su finansiškai stabilia veikla, taip nurodė 51 proc. estų ir 37 proc. latvių. Tuo tarpu Lietuvoje šį atsakymą nurodė kiek daugiau nei šeštadalis respondentų (15,9 proc.).
Aplinkosauga tyrime dalyvavusiems verslo atstovams taip pat glaudžiai siejasi su tvarumu. Toks atsakymas populiariausias lietuvių tarpe (23,5 proc.), kiek rečiau – tarp estų (13,7 proc.) ir latvių (12,8 proc.). Skirtingai nuo kitų Baltijos šalių, Lietuvoje beveik ketvirtadalis respondentų (24,6 proc.) nurodė, jog jiems tvarumas reiškia atsinaujinančias žaliavas. Latvijoje ir Estijoje šis atsakymas buvo mažiau populiarus ir siekė atitinkamai 12,4 proc. ir 5,2 proc.
„Pastebime, kad tvarumo svarba Baltijos šalyse nuosekliai auga. Be abejonės, laikas parodys, kaip keisis pats tvarumo suvokimas ir kokią realią įtaką jis darys verslo procesams, tačiau panašu, kad laikui bėgant jis bus integruojamas vis plačiau – įtraukiant aplinkosaugą, socialinę atsakomybę, finansinį stabilumą ir kitas sritis“, – teigia „Neste“ tvarių partnerysčių vadovė Baltijos šalyse Jone Sestakauskaite.
Kaip pagrindines priežastis siekti tvarumo tikslų įmonės nurodė vertybinius aspektus ir perspektyvias verslo galimybes. Vertybines priežastis dažniausiai išskyrė Lietuvos įmonės (35,1 proc.), kiek rečiau šį atsakymą nurodė Estijos (24,8 proc.) ir Latvijos (22 proc.) atstovai.
Tvarumo sukuriamas verslo galimybes kaip svarią priežastį nurodė beveik penktadalis Latvijos įmonių, 16,2 proc. Estijos ir 14,9 proc. Lietuvos bendrovių. Kova su klimato kaita nurodyta kaip trečia pagal populiarumą priežastis įmonėms siekti tvarumo tikslų, ir dažniausiai minėta Estijos (19 proc.) ir Lietuvos (18,9 proc.) verslo įmonių.
Iššūkiai – finansiniai
Baltijos šalyse veikiančios įmonės kaip didžiausią tvarumo iššūkį išskyrė finansinį aspektą – papildomas išlaidas brangesnėms žaliavoms ir atitinkamai didėjančias galutinių produktų bei paslaugų kainas. Kaip kitą didelį iššūkį apklausos dalyviai įvardijo įvykdytų tvarumo veiksmų ir jų rezultatų vertinimą.
Beveik kas antra tyrime dalyvavusi Lietuvos įmonė tvarumo tikslų pasiekimą vertina kaip didelį iššūkį. Kiek pozityviau nusiteikusios bendrovės Latvijoje ir Estijoje, nors iš šiose valstybėse maždaug trečdalis respondentų nurodė, kad ši užduotis yra „sudėtinga“.
Tarp sprendimų – maršrutų optimizavimas, dėmesys elektrifikacijai – nuosaikesnis
Remiantis tyrimu, visose Baltijos šalyse verslai tvaresnį veikimą užtikrina per energijos, degalų kaštų taupymą, optimizuojant maršrutus, bei mažinant ar išvis atsisakant popieriaus vartojimo. Tarp svarbiausių veiksmų taip pat buvo išskirtos investicijos į darbuotojus, atliekų perdirbimas.
Tarp veiksmų, kurių ėmėsi įmonės, siekdamos mažinti emisijas, transporto parko elektrifikacija minėta gerokai rečiau (32 proc. respondentų) nei maršrutų optimizavimas (68,9 proc.).
Vertindamos tvarių įmonių potencialą ateityje, įmonių atstovai prognozuoja, kad jų poreikis ateityje augs – su tuo sutiko 75 proc. apklaustųjų.
„Neste“ atstovės teigimu, augančiai paklausai įtaką daro tiek griežtėjančios ES direktyvos, tiek augantis gyventojų ir verslo sąmoningumas.
„Šios priežastys lemia, jog vis daugiau įmonių integruoja tvarius sprendimus į savo veiklą. Stebint tokias tendencijas tikėtina, kad per kelis ateinančius metus matysime tvarių įmonių skaičiaus augimą, reaguojant į besikeičiančius vartotojų lūkesčius, verslo aplinką, bei vertinant ilgalaikę šių investicijų vertę“, – sako J.Šeštakauskaitė.
Tyrimą 2022 m. lapkričio 29 d.– gruodžio 16 d. „Neste“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Kantar“. Jo metu buvo apklausti 773 verslo įmonės iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
