Ekspertai pastebi, kad kreditinių kortelių naudojimo augimas labiau rodo nuoseklų vartojimo lūkesčių ir perkamosios galios atsigavimą, tačiau nereiškia, kad skolintis iš tiesų bus imtasi neproporcingai daugiau. „Lietuvoje kreditinė kortelė dažnai suvokiama ne kaip kreditas, o daugiau kaip galimybė atsiskaityti internetu, rezervuoti ką nors, gauti kelionių draudimą ir pan. Ji nėra prigijusi kaip priemonė, kuria vartotojai sprendžia trumpalaikius finansinius sunkumus“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Pasak jos, jei reikia papildomų pajamų, lietuviai mieliau renkasi vartojimo paskolas, nes jomis suteikiamos didesnės sumos, arba dalis naudojasi ne bankinio sektoriaus paslaugomis, pavyzdžiui, greitaisiais kreditais.