500 didžiausių šeimos verslų pasaulyje amžiaus vidurkis – 80 metų, rodo „Family Business Magazine“ reitingas. Tarp tokių įmonių atsiduria ir JAV prekybos milžinas „Wal-Mart“, ir Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“.
Tačiau pasaulyje egzistuoja ir tokių šeimos verslų, kurie iš kartos į kartą įkūrėjo palikuoniams pereina jau daugiau nei tūkstantį metų. Pavyzdžiui, seniausias žinomas šeimos verslas pasaulyje – 718 metais įkurtas Japonijos SPA viešbutis „Hoshi Ryokan“, kurį valdo jau 46 karta. 47-oji įpėdinė – dabartinio vadovo dukra – jau pasiruošusi būsimam perėmimui.
Sėkmingai gyvuojančių šeimos verslo dinastijų galima rasti ir kaimyninėse šalyse. Švedų Bonnier šeimai, kurios valdomai žiniasklaidos grupei priklauso „Verslo žinios“, sėkmingai pavyko verslą perduoti net per septynias kartas.
Lietuvoje – verslo dinastijų pradžia
Šimtametės šeimos verslų tradicijos yra vienas iš tų daugybės praradimų, ko netekome dėl sovietų okupacijos. Nenuostabu, kad į Vakarų Europos, JAV ar Azijos senąsias verslo dinastijas lietuviai žiūrėjo ir su susižavėjimu, ir su slapta viltimi, kad ir Lietuvos verslo istorija kažkada pasipildys ilgametes tradicijas puoselėjančiomis istorijomis.
O toms ateities lietuviškų verslo dinastijų istorijoms pirmieji puslapiai rašomi būtent dabar. Pastaruosius keletą metų pirmieji atkurtos Nepriklausomos Lietuvos verslininkai vis aktyviau į įmonių valdymą įtraukia ir savo atžalas.
Verslo įkūrėjų sūnų ir dukrų vardai atsiranda ir stambiųjų šalies bendrovių akcininkų sąrašuose. Tarp įmonių, kuriose valdymą perima ar jau perėmė kita karta, galime rasti „Rokiškio sūrį“, „Biržų duoną“, „Eiką“, „Senukus“ ir daugelį kitų.
Tad Lietuvoje įsibėgėjant verslininkų kartų kaitai, naujienų portalas 15min pradeda straipsnių ciklą – „Verslo dinastijos: įpėdiniai“.
O šioje publikacijoje nagrinėjame, kaip sėkmingai perduoti verslą iš kartos į kartą, kokių rizikų gali kilti šiame kelyje ir kodėl tik 30 proc. verslų išgyvena perėjimą į antros kartos verslininkų globą.