„Draudimo sektorius greitai reagavo į COVID-19 pandemijos sukeltus iššūkius, pertvarkė veiklą, atsižvelgė į Lietuvos banko rekomendacijas nemokėti dividendų iš ankstesnių metų pelno, taip sustiprino savo finansinę padėtį ir suvaldė kilusias rizikas. Vis dėlto šiam sektoriui dar yra kur pasitempti skaitmenizuojant paslaugas, pavyzdžiui, apribojus veiklą ypač išryškėjo nuotolinio sutarčių sudarymo poreikis“, – sako Jekaterina Govina, Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė.
Per ataskaitinius metus draudimo įmonių valdomo turto vertė išaugo beveik 20 proc. ir metų pabaigoje sudarė 1,67 mlrd. Eur. Tokį augimą labiausiai nulėmė baigtas įmonių reorganizavimas. Visų, išskyrus vieną, draudimo įmonių veikla buvo pelninga, o bendras jų veiklos rezultatas – 50 mln. Eur grynojo pelno. Draudimo įmonės atsižvelgė į Lietuvos banko rekomendaciją nemokėti dividendų akcininkams, tad visas ankstesniais metais uždirbtas pelnas liko įmonėse ir taip buvo sustiprintas jų nuosavas kapitalas. Draudimo įmonių nuosavas kapitalas 2020 m. padidėjo penktadaliu – iki 128 mln. Eur, 37 proc. jo sudarė ankstesnių ir ataskaitinių metų nepaskirstyto pelno suma. Visos įmonės ne tik vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus, tačiau turėjo ir reikšmingą būtiną kapitalą viršijančią atsargą.
Draudimo įmokų suma ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 955 mln. Eur – palyginti su ankstesniu laikotarpiu, rinka išaugo 1 proc. Draudikai pernai išmokėjo 500,7 mln. Eur draudimo išmokų arba 0,3 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Skirtingų gyvybės draudimo šakų raida buvo nevienoda: gyvybės draudimo įmokų suma pernai išaugo 7,5 proc. ir siekė 290,7 mln. Eur, o ne gyvybės draudimo įmokos susitraukė 1,7 proc. – iki 664,1 mln. Eur. Gyvybės draudimo rinkos augimą lėmė investicinis gyvybės draudimas. Šio draudimo įmokos, sudarančios beveik du trečdalius viso gyvybės draudimo įmokų portfelio, praėjusiais metais išaugo dar 11,3 proc. ir sudarė 189,4 mln. Eur. Nors ir sparčiai augo įmokos, pandemijos sukelti padariniai ir ekonominis neapibrėžtumas lėmė, kad investicinio gyvybės draudimo produktų paklausa reikšmingai sumažėjo – tai rodo ketvirtadaliu susitraukęs sudarytų naujų sutarčių skaičius.
Ne gyvybės draudimo rinkoje pandemija labiausiai paveikė transporto draudimo rinkos apimtį. Didžiausią (35,7 %) ne gyvybės draudimo rinkos portfelio dalį sudarančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos 2020 m. sudarė 237,1 mln. Eur ir buvo 8,4 proc. mažesnės nei 2019 m. Šios veiklos apimčiai įtakos turėjo tai, kad dėl pandemijos įvestų ribojimų mažėjo eismas keliuose ir dar labiau paaštrėjo konkurencinė kova. Pernai buvo sudaryta 5,5 proc. mažiau sutarčių. Tokios įmokų sumos ir sudarytų draudimo sutarčių skaičiaus pokyčių tendencijos rodo, kad jau antrus metus mažėja vidutinė įmoka.
Per pandemiją itin suaktyvėjo draudimo brokeriai. Jiems tarpininkaujant 2020 m. sudaryta 2,99 mln. draudimo sutarčių, t. y. 34,2 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Tokios sutartys sudarė beveik 30 proc. rinkoje sudarytų sutarčių. Kaip įprasta, draudimo brokerių įmonės aktyviausiai veikė ne gyvybės draudimo rinkoje. Nors didžiausia draudimo brokerių sutarčių dalis ir toliau teko transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės grupei – beveik 50 proc. visų sutarčių, jų dalis reikšmingai sumažėjo: prieš metus sudarė 66 proc. visų sutarčių. Tokį struktūros pokytį lėmė smarkiai – daugiau nei 7 kartus – išaugęs turto draudimo sutarčių, sudarytų tarpininkaujant draudimo brokeriams, skaičius.
Draudimo brokerių įmonių veikla nagrinėjamu laikotarpiu buvo pelninga – įmonės uždirbo 6,7 mln. Eur pelno. Palyginti su 2019 m., uždirbtas pelnas padidėjo 2,3 karto. Tokį augimą daugiausia lėmė draudimo brokerių sumažintos sąnaudos ir vienkartiniai veiksniai, susiję su ankstesniais metais vykusiu įmonių susijungimu.
2020 m. draudimo rinkai ypatingi ir tuo, kad liepos 1 d. Sodros valdomas Pensijų anuitetų fondas pradėjo teikti II pakopos pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetų mokėjimo paslaugą. Per pirmus šešis veiklos mėnesius buvo priimti sprendimai dėl 239 pensijų anuitetų mokėjimo, kurių bendra vienkartinių įmokų suma sudarė beveik 3,7 mln. Eur. Dažniausiai (dviem trečdaliais atvejų) gyventojai rinkosi standartinį pensijų anuitetą su garantuotu laikotarpiu. Tai paslauga, kai pensijų anuiteto mokėtojas, gavęs vienkartinę įmoką iš pensijų fonde sukauptų pinigų, iki pensijų anuitetų gavėjo gyvos galvos moka pensijų anuitetą, o pensijų anuiteto gavėjui mirus nesibaigus garantuojamam mokėjimo laikotarpiui, neišmokėta anuitetų suma už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį yra paveldima.
