Šią žiemą šalies gyventojų pinigines tuštinusių didelių šildymo sąskaitų buvo galima bent iš dalies išvengti, jei dauguma Lietuvos gyvenamųjų namų būtų kokybiškai renovuoti.
Tačiau masinė renovacija, nors šiandien ir vyksta gerokai sparčiau nei prieš dešimtmetį, dar tik įsibėgėja. Štai 2022 m. numatoma užbaigti 550 daugiabučių namų, o šiuo metu rangos darbai vykdomi 623 objektuose.
Iš viso nuo 2005 m. Lietuvoje renovuoti 3854 daugiabučiai. Tai – labai nedaug, nes renovuotinų daugiabučių dar yra apie 35 tūkst.
O ambicijos yra didelės. Lietuva iki 2050 metų planuoja renovuoti 436 tūkst. pastatų, iš kurių 30 tūkst. būtų daugiabučiai. Norint pasiekti šį tikslą, tempai nuo 2024 metų turėtų būti po 1–1,1 tūkst. renovuotų daugiabučių namų per metus.
Iki šiol trikdžiu pasiekti norimus renovacijos tempus buvo finansai, bent jau tokią priežastį įvardijo Aplinkos ministerijos atstovai. Dar vasario mėnesį teigta, kad, norint per artimiausius dešimt metų kasmet renovuoti mažiausiai po 1 tūkst. daugiabučių, valstybei trūksta dešimčių milijonų.
Daugiau pinigų, regis, bus. Tarp praėjusią savaitę pristatytų infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo priemonių, dalis lėšų buvo numatyta ir renovacijos projektams. Kaip pažymi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) specialistai, investicinei renovacijos platformai papildomi 275 mln. eurų bus skirti jau įgyvendinamų projektų, kurie pasirašę Valstybės paramos sutartis, lengvatinio kredito poreikio finansavimui.
Didžiąją dalį lėšų gyventojai turi skolintis
Šiuo metu daugiabučių namų atnaujinimo programoje gali dalyvauti daugiabučiai namai, kurie yra pastatyti iki 1993 metų.
Atnaujintam daugiabučiui namui taikomi minimalūs privalomi reikalavimai – tik tuomet galima tikėtis gauti kompensaciją. Renovuojant daugiabutį turi būti pasiekta ne mažesnė nei C energinio efektyvumo klasė ir sutapyta ne mažiau nei 40 proc. skaičiuojamosios šiluminės energijos.
Įvykdžius šiuos reikalavimus butų ir kitų patalpų savininkai gali tikėtis valstybės paramos. Valstybė apmoka arba kompensuoja 100 proc. sąskaitos už projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas, taip pat projekto ar jo dalies parengimo išlaidas. Į jas įeina techninis darbo projektas, projekto vykdymo priežiūra, projekto ekspertizė, investicijų planas, energinio naudingumo sertifikatai, sandarumo matavimai. Visiškai kompensuojama ir statybos techninė priežiūra.
Didžiausios išlaidos namo gyventojų ir patalpų savininkų laukia perėjus prie realių renovacijos darbų. Už rangos darbus jie iš valstybės gali gauti 30 proc. dydžio subsidiją. Valstybės finansais užtikrinamas ir lengvatinis kreditas visiems rangos darbams.
Dar 10 proc. papildoma parama galima, jei keičiamas senas neautomatizuotas šilumos punktas, keičiama arba atnaujinama šildymo sistema.
Vietinės savivaldybės taip pat gali 100 proc. apmokėti visas išlaidas butų savininkams, gaunantiems kompensacijas už šildymą.
