Planuojama, jog iki 2030 metų perėjimui prie žaliosios ekonomikos reikės bent apie 14 mlrd. eurų – iš kurių beveik 10 mlrd. numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis, dar apie 4 mlrd. eurų mobilizuojant iš privačių investuotojų. Pagrindinis Instituto uždavinys – stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir skatinti privačių investicijų pritraukimą, kartu didinat ir visos šalies investicinį patrauklumą.
„Lietuva imasi regioninės lyderystės žaliųjų finansų srityje ir pradeda kurti verslo, valstybės ir privačių investuotojų ekosistemą, kuri didintų prieigą prie su tvarumu susijusių duomenų, plėtotų žaliųjų investicijų ženklinimo sistemą, užtikrintų susijusios informacijos sklaidą, koordinuotų bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų ir rinkos dalyvių, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Tuo pačiu Žaliųjų finansų institutas prisidės ir prie Europos Komisijos keliamų tvarumo reikalavimų įgyvendinimo ir padės rinkai pasiruošti pokyčiams“.
Vyriausybei finalizuojant Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimą, Institutas veiktų konsoliduotos įstaigos vidinėje struktūroje ir užsiims tiek valstybės, tiek savivaldybių institucijų, tiek ir privataus sektoriaus įmonių konsultavimu žaliųjų finansų klausimais, atliks analitinę funkciją, teiks ekspertinę bei techninę pagalbą. Žaliųjų finansų instituto vadovo atranka bus skelbiama birželio 8 dieną, ketvirtadienį.
Finansų ministerija primena, jog Žaliųjų finansų institutas – 2023–2026 m. Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano dalis. Plano tikslas – skatinti žaliųjų viešųjų ir privačių finansų plėtrą Lietuvoje, sukurti palankią ekosistemą žaliosioms investicijoms, sudaryti prielaidas privataus sektoriaus investicijų pritraukimui žaliesiems tikslams pasiekti, skatinti kurti platesniam investuotojų ratui skirtus žaliuosius finansinius produktus, kurie leistų finansinius išteklius nukreipti į žaliuosius projektus ir taip prisidėti prie platesnės Lietuvos ekonomikos žaliosios pertvarkos.
Rengiant Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų planą dalyvavo viešojo sektoriaus ir finansų rinkos atstovai, buvo pasitelkti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) konsultantai, užsienio šalių ekspertai.
