Kuriama automatizuota ir standartizuota technika
Įmonei UAB „Sirputis“ ES struktūrinių fondų priemonė padeda vystyti nišinio sektoriaus – jūros dumblių ūkių – infrastruktūrą. Bendrovė ruošiasi automatizuoti daug rankų darbo reikalaujančius dumblių auginimo ir derliaus nuėmimo darbus.
Apie tai kalbiname įmonės projektų vadovę Militą Žygytę.
– Ruošiatės standartizuoti jūros dumblių auginimo ir derliaus nuėmimo darbus, kodėl to prireikė?
– Mes esame jūros dumblių industrijos įrangos tiekėjai. Ši industrija yra dar labai nauja, tačiau sparčiai besiplečianti. Problema yra ta, kad kiekvienas ūkininkas augina skirtingas dumblių rūšis ir jos turi savo auginimo techniką, kuri skiriasi savo specifiškumais. Šiuo metu kiekvienam ūkininkui įrangą mes vystome atskirai, nes jų procesai yra visiškai skirtingi. Kiekvieną kartą išvystyti naują įrenginį užtrunka labai daug laiko.
Tad problema, kurią norime išspręsti – standartizuotos derliaus apdorojimo įrangos nebuvimas. Mes mėginame suvienodinti derliaus apdorojimo procesus ir jiems reikalingą įrangą, bandome sukurti įrenginių sistemą, kurią būtų nesunku adaptuoti kiekvienam dumblių ūkiui.
– Gal galite papasakoti, kaip vyksta jūros dumblių auginimo procesas?
– Dažniausiai jūros dumbliai auginami labai nutolę nuo kranto, todėl įrengimai yra projektuojami laive. Tai didžiuliai įrenginiai, pavyzdžiui, tam tikros sėjimo mašinos. Jūroje pradedamas montuoti ūkis, įprastai naudojant plūdurus ir virves. Pro sėjimo mašiną eina virvės, ant jų pritvirtinamos sėklytės ir virvė yra nuleidžiama į vandenį. Vandenyje, priklausomai nuo rūšies, per tam tikrą laiką sėklytės sudygsta ir tuomet reikia derlių nuimti.
Vėl plaukia laivas su dideliu agregatu jame, virvės yra traukiamos per aparatą ir yra nupjaunamos aukšto slėgio vandens čiurkšle. Grįžus į krantą vyksta apdorojimas – dumbliai plaunami, mažinamas jodo kiekis, tuomet šaldoma arba kitaip apdorojama ir pakuojama.
– Kokie šio proceso trūkumai ir kaip juos bandote išspręsti naudodamiesi ES struktūrinių fondų investicijomis?
– Šį procesą mūsų įmonė vystė dar iki „Smart FDI“ projekto, tačiau jis užima labai daug laiko ir nėra itin efektyvus. Kol kas kiekvieną įrenginį vystome nuo pat pradžių pritaikydami individualiai, nes skirtingi ūkiai augina skirtingų rūšių dumblius, todėl skiriasi ir derliaus apdorojimo procesai ir tiems procesams reikalingi įrenginiai.
Sukūrus įrenginių sistemą sumažės žmonių darbo jėgos poreikis, reikės mažiau įgulos laive, patys ūkininkai sezono metu galės dalintis įranga, o jos vystymas neužtruks tiek ilgai.
– Projekto aprašyme teigiate, kad šis sprendimas padidins dumblių ūkių našumą. Kaip?
– Jei įranga būtų labiau standartizuota, ūkininkai išvengtų rizikos, kad vystomas įrenginys nepasiteisins, neveiks. Dabartinė mūsų praktika – vystome įrengimą ir derliaus nuėmimo sezonu išvežame ūkininkams, tačiau čia neturime galimybių jo ištestuoti. Ūkininkams būtų didelis nuostolis, jei mes atvežtume įrangą, kuri neatliktų savo funkcijos. Taigi standartizavimas sumažina riziką netekti viso derliaus.
– Ar praktikoje yra buvę, kad įrenginys nepasiteisintų?
– Kad visiškai – ne. Tačiau kaskart po įrenginio panaudojimo kyla idėjų, kaip galima būtų padidinti įrenginio efektyvumą, tad įrenginiai vėl yra tobulinami, modifikuojami. Mūsų projekto idėja – turėti standartizuotus įrenginius, kurių efektyvumas būtų jau patikrintas ir garantuotas. Šiuo metu, apie 30 proc. įrengimų jau yra testuojami.
– Kuo priemonė „Smart FDI“ prisideda prie jūsų projekto?
– Mes esame nedidelė įmonė, galima sakyti, brandus startuolis, tad neturime pakankamai apyvartinių lėšų ir pagaminti įrengimus, ir išvežti juos testuoti. Taigi, finansavimas mums padeda sumažinti rizikas ir išsitestuoti įrenginius.
Finansavimas mums padeda sumažinti rizikas ir išsitestuoti įrenginius.
Projekto metu mes taip pat važiuojame į daugelį konferencijų. Jose bendraujame su dideliais investuotojais ir laukiame teigiamų atsakymų. Nors išvykas finansuojame savo lėšomis, tačiau „Smart FDI“ mums teikia daug pridėtinės vertės. Tai yra didelis projektas su tam tikrais laiko rėmais, investuotojams šiuo aspektu mes tampame saugia ir patrauklia investicija. Investuotojas visuomet norės savo lėšas nukreipti ten, kur mato, kad greitu metu bus išvystytas reikalingas ir geras sprendimas.
Projektai didina užsienio investicijas
„Sirpučio“ projektas tik vienas iš pagal priemonę „Smart FDI“ finansuotų kitų pasauliniu mastu inovatyvių projektų. Visiems projektams ES struktūriniai fondai skyrė beveik 25 mln. eurų finansavimą, kuriuo naudodamiesi Lietuvos verslai į mūsų šalį kviečia potencialius užsienio investuotojus.
Sekite naujienas internete http://www.esinvesticijos.lt/ ir www.eimin.lrv.lt.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
